Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) pateikė penkis reikalavimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pradeda derybas dėl jų įgyvendinimo.
„Mes, keturios organizacijos, per savaitgalį sudėliojome galutinę redakciją ir realiai reikalavimai labai stipriai nepasikeitė nuo pirminių, kuriuos mes buvom suplanavę praėjusią savaitę“, – BNS pirmadienį sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Anot jo, pagrindinis reikalavimas, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o aukštųjų mokyklų dėstytojams – 150 procentų.
„Antras reikalavimas, kad kitais metais švietimo pagalba ir ikimokyklinis ugdymas būtų finansuojami 100 procentų iš valstybės biudžeto“, – teigė E. Milešinas.
„Tai yra, kad dabar savarankiškos funkcijos, priskirtos savivaldai, taptų deleguotos“, – pridūrė jis.
Pasak E. Milešino, šiuo metu savivaldybės, kurios šiai funkcijai turėtų skirti 20 proc., nevykdo savo įsipareigojimų.
„Mūsų duomenys rodo, kad tik 13 savivaldybių iš 60-ies vykdė įsipareigojimą, tai yra, davė 20 procentų arba gerokai daugiau kai kurios, bet 47 savivaldybės nevykdė savo įsipareigojimų, iš jų devynios neprisidėjo nė centu“, – kalbėjo LŠMPS pirmininkas.
Anot jo, trečias keliamas reikalavimas – peržiūrėti mokytojų etato struktūrą. Jis pridūrė, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą, etatai nėra formuojami arba formuojami per dideliu krūviu.
Pirmiausia, tai reikalavimas Vyriausybės kontrolės ir priežiūros, kad būtų laikomasi dabar galiojančių įstatymų
„Tai pirmiausia tegu Vyriausybė užtikrina, kad būtų laikomasi, kas numatyta įstatyme“, – sakė jis.
Anot E. Milešino, profsąjunga taip pat siekia mažesnio mokinių skaičiaus klasėse.
„Pirmiausia, tai reikalavimas Vyriausybės kontrolės ir priežiūros, kad būtų laikomasi dabar galiojančių įstatymų“, – kalbėjo LŠMPS pirmininkas.
„Antras dalykas, kad savivaldybėms duotų įrankį pačioms reguliuoti, mažinti mokinių skaičių klasėse“, – teigė jis.
Apie tai pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija kalbėjo ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Anot ministro, su profesinėmis sąjungomis diskutuojama, kad savivaldybės galėtų sumažinti maksimalų vaikų skaičių klasėse iki 27.
Paskutinis reikalavimas, kurį pateikė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas – tyrėjo krepšelio įvedimas.
E. Milešinas sakė negalintis pakomentuoti šio reikalavimo detaliau.
Pasak LŠMPS pirmininko, jei iki spalio 1 dienos nebus susitarta, profsąjungos spręs dėl protesto akcijų, neatmeta ir galimybės streikuoti.
„Vienas dalykas nuo kurio tikrai nesitrauksime, tai yra reikalavimas dėl 130 proc. ir 150 proc. atlyginimo kitais metais“, – tvirtino jis.
„Dėl kitų visų reikalavimų tai suprantame, kad per 2024 metų biudžetą sudėtinga visas išspręsti problemas“, – pridūrė E. Milešinas.
Vis tik jis sakė besitikintis konkrečių datų iš ministerijos, kada „šitos problemos bus sprendžiamos“.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024-ųjų pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Apie planuojamą streiką bei pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su ministerija šiai neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio anksčiau pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.
Jos vienijamų mokytojų įspėjamasis streikas planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją būtų surengtas ir tikrasis streikas.
