Meksikos arkivyskupija pasidalijo pirmąja kada nors daryta Gvadalupės Dievo Motinos atvaizdo, kuris 1531 m. stebuklingai atsirado ant šventojo Chuano Diego pončo, nuotrauka.
Savo feisbuko žinutėje arkivyskupija rašė, kad „1923 m. gegužės 18 d. popietę fotografui Manueliui Ramosui (Manueliui Ramosui) teko garbė pirmajam nufotografuoti Gvadalupės Mergelės atvaizdą tiesiai nuo Chuano Diego ajatos (pončo) be apsauginio stiklo”.
„Tokia galimybė atsirado pakeitus rėmelį, be kitų restauravimo darbų, kurių reikėjo paveikslui išsaugoti po 1921 m. lapkričio 14 d. įvykusio išpuolio, kai po ikona buvo susprogdinta dinamito bomba”, – paaiškino arkivyskupija.
1921 m. lapkričio 14 d. rytą Prezidentūros privataus sekretoriato darbuotojas Luciano Perezas Carpio (Lučijanas Perezas Karpijo) padėjo bombą į gėlių kompoziciją ant altoriaus, esančio už kelių metrų nuo Gvadalupės Dievo Motinos paveikslo, kabojusio ant sienos senojoje bazilikoje, šiandien vadinamoje Kristaus Karaliaus išganymo bažnyčia.
Maždaug 10.30 val. bomba sprogo, apgadindama altoriaus laiptelius ir žalvarines žvakides. Iš geležies ir bronzos pagamintas kryžius, sveriantis daugiau kaip 50 kg, nukrito ant grindų, nuo sprogimo jėgos pasviręs atgal.
Stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas nenukentėjo, o Dievo Motinos atvaizdą saugantis stiklas net nesudužo, nors likusi bažnyčios dalis buvo smarkiai apgadinta.
Kryžius viešai eksponuojamas naujosios bazilikos gale ir yra vadinamas Šventuoju Kristaus atvaizdu.
2021 m. lapkričio 14 d. Gvadalupės bazilikoje prasidėjo Šventieji metai, skirti šiam išpuoliui paminėti, o šis malonės laikotarpis baigsis šių metų lapkričio 20 d.
Meksikos arkivyskupija atkreipė dėmesį į didžiulį poveikį, kurį Manueliui Ramosui padarė Gvadalupės Dievo Motinos atvaizdo fotografavimas: „Jo pamaldumas išaugo ir jis ėmė labiau įsitraukti į Bažnyčios renginių, pavyzdžiui, Mergelės Marijos apsireiškimo šimtmečio, fotografavimą.”
„Reikėtų pažymėti, kad iš audeklo padarytos nuotraukos tapo oficialiais Gvadalupės Mergelės atvaizdais, kurie XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje buvo plačiai platinami tarp maldininkų”, – teigė arkivyskupija.
