Meksikos arkivyskupija paragino valdžios institucijas sukurti teisinius mechanizmus, kurie užtikrintų orų palaidojimą abortuotiems ar paliktiems kūdikiams, taip pat kūdikiams, kurių palaikų niekas neatsiima. Taip pat raginama numatyti tinkamas vietas jiems laidoti.
Rugpjūčio 16 d. paskelbtame arkivyskupijos savaitraščio „Desde la Fe“ vedamajame „Kad nė vienas kūdikis neliktų nepalaidotas“ pabrėžiama, kad, nepaisant aplinkybių, kuriomis kūdikis miršta, su jo kūnu visada turi būti elgiamasi oriai.
„Tai gali įvykti nėštumo metu, gimstant ar pirmosiomis gyvenimo dienomis; mirtį gali lemti liga, netikėta komplikacija, abortas arba smurtas“, – teigiama publikacijoje.
Arkivyskupija atkreipė dėmesį į mažai matomą tikrovę – pasitaiko atvejų, kai vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu mirusių kūdikių ir naujagimių kūnai „paliekami viešose vietose, ligoninėse ar net tarp šiukšlių“.
Atsižvelgdama į tai, arkivyskupija priminė, kad „žmogaus kūnas po mirties turi būti gerbiamas dėl žmogui būdingo orumo“.
Tie, kurių niekas neatsiima
Arkivyskupija paaiškino, kad Meksikoje veikia kai kurios asociacijos ir katalikiškos apaštalavimo iniciatyvos, kurios, sudariusios susitarimus su vietos valdžios institucijomis, „priima abortuotų arba niekieno neatsiimtų kūdikių palaikus, kad galėtų juos oriai palaidoti“.
„Jos nesiekia perimti šeimų vaidmens ar trukdyti teisminiams arba medicininiams tyrimams. Jų vertingas darbas – pasirūpinti tais mažyliais, kuriais niekas kitas nepasirūpina“, – teigė arkivyskupija.
Todėl ji paragino valdžios institucijas sukurti mechanizmus, kurie, „atlikus visas atitinkamas teisines procedūras ir ekspertizes, leistų neatsiimtus kūdikių kūnus ar palaikus perduoti tinkamai akredituotoms institucijoms ir asociacijoms, pasirengusioms juos palaidoti“.
Atminimo ir maldos vietos
Meksikos arkivyskupija taip pat pabrėžė būtinybę numatyti „specialiai šiems mažyliams skirtas vietas“, kuriose būtų galima palaidoti kūdikių, „kurių šeimos negalėjo palaidoti arba kurių kūnų niekas neatsiėmė“, palaikus.
„Tokia vieta taip pat galėtų tapti atminimo, maldos ir paguodos erdve daugybei motinų, tėvų ir šeimų, patyrusių netektį, kurią dažnai tenka išgyventi tyliai“, – nurodė arkivyskupija.
Baigdama ji pabrėžė, kad kiekvienas žmogus „nusipelno pagarbos ir orumo“, kad ir koks trumpas buvo jo gyvenimas šiame pasaulyje ar kokios sunkios buvo jo mirties aplinkybės.
