Pueblos Didžiojo penktadienio procesija, vykstanti centrinėje Meksikoje esančiame mieste Puebloje, vadinamame „Angelų miestu“, yra viena gausiausių Lotynų Amerikoje, ir 2026 metais tikimasi, kad ji sutrauks daugiau kaip 190 tūkst. tikinčiųjų.
Procesija prasidės vidurdienį Pueblos katedroje, jai vadovaus arkivyskupas Victoras Sanchezas Espinosa (Viktoras Sančesas Espinosa). Ji vyks pagrindinėmis istorinio centro gatvėmis mieste, įkurtame 1531 metais, ir apie 15 val. sugrįš į pagrindinę arkivyskupijos šventovę.
Pasibaigus procesijai arkivyskupas suteiks visuotinius atlaidus tikintiesiems, kurie įvykdys tris įprastas sąlygas: atliks išpažintį, priims Komuniją ir melsis popiežiaus intencijomis.
Stebuklų Viešpats (isp. Señor de las Maravillas), saugomas Šv. Monikos bažnyčioje, yra vienas labiausiai gerbiamų Pueblos miesto šventųjų atvaizdų.
Šimtmečių tradicija, nutraukta dėl religinio persekiojimo
Nors procesijos ištakos siekia kolonijinį laikotarpį, Didžiosios savaitės apeigas, įskaitant procesijas, paveikė vis stiprėjęs Meksikos valstybės spaudimas Katalikų Bažnyčiai nuo XIX amžiaus antrosios pusės.
„Ši procesija buvo kasdienio gyvenimo dalis kolonijinėje Puebloje“, – naujienų agentūrai „ACI Prensa“ sakė Carlosas Castro Mendoza (Karlosas Kastro Mendoza), Didžiojo penktadienio procesijos organizacinio komiteto narys ir ilgametis renginio logistikos koordinatorius.
Anot jo, procesija „vyko iki 1860 metų, kai Reformų įstatymų sąlygos nebeleido jos rengti“.
Reformų įstatymai – tai XIX amžiaus antrojoje pusėje priimtų teisės aktų visuma, kuriuos, be kitų, inicijavo prezidentas Benito Juarezas (Benitas Chuaresas). Šie įstatymai panaikino vienuolinius ordinus ir nusavino Katalikų Bažnyčios turtą.
Dėl šių įstatymų kilusi įtampa peraugo į kruviną katalikų persekiojimą XX amžiaus pirmojoje pusėje ir paskatino Kristerų karą (1926–1929). Bažnyčios ir valstybės santykiai buvo atkurti tik 1992 metais, pakeitus 1917 metų Konstituciją ir priėmus naujus įstatymus, pripažinusius Bažnyčios juridinį statusą.
Procesijos atgaivinimas ir augimas
Būtent 1992 metais, kai „pasikeitė teisės sąlygos dėl viešo kulto raiškos“, pažymėjo Mendoza, privatus katalikiškos tapatybės universitetas – Pueblos autonominis universitetas (Universidad Popular Autónoma del Estado de Puebla, UPAEP) – pasiūlė tuometiniam arkivyskupui Rosendo Huesca Pacheco (Rosendui Ueskai Pačekui) atnaujinti procesiją.
Tuomet, pasak jo, „teko iš naujo kurti brolijas“, ir procesija pamažu augo, kasmet įtraukdama vis daugiau tikinčiųjų, parapijų ir vienuolinių bendruomenių.
Organizatorių pranešime cituojamas archeologas Eduardo Merlo Juarezas sakė, kad „Europoje yra įspūdingesnių procesijų, tačiau pagal aktyviai dalyvaujančių tikinčiųjų skaičių ši procesija yra labai reikšminga“.
Organizatorių pranešime nurodoma, kad šiemet procesijoje dalyvausiantys atvaizdai, pavyzdžiui, Karmelio Sopulingoji Dievo Motina, turi ne tik didelę religinę, bet ir kultūrinę vertę, nes kai kurie jų datuojami XVI, XVII ir XVIII amžiais.
Organizatorių pranešime cituojamas archeologas Eduardo Merlo Juarezas (Eduardas Merlo Chuaresas) sakė, kad „Europoje yra įspūdingesnių procesijų, tačiau pagal aktyviai dalyvaujančių tikinčiųjų skaičių ši procesija yra labai reikšminga“.
Savo ruožtu kunigas Jose Luisas Bautista Gonzalezas (Chosė Luisas Bautista Gonsalesas), Nazariečių brolijos kapelionas, pabrėžė, kad svarbiausia šioje procesijoje „yra parodyti meilę Viešpačiui ir melsti taikos, kurios taip trūksta šalyje“.
