Neseniai įvykę smurto prieš Katalikų Bažnyčią atvejai, įskaitant kunigo nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti arkivyskupą, dar kartą atkreipia dėmesį į tikinčiųjų persekiojimą Meksikoje ir organizuoto nusikalstamumo galią katalikų skaičiaus mažinimui šalyje.
„Daugelį metų būta mirčių, smurto”, – sako tarptautinės politikos daktarė ir ataskaitos apie religijos laisvę vyriausioji redaktorė, praneša CNA.
Meksiką užvaldė antikrikščioniška tendencija, ateinanti iš Vakarų, sako Marcela Szymanski (Marčela Šimanski) iš popiežiškojo fondo „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai”.
Gegužės 25 d. ji pabrėžė, kad prieš kiek mažiau nei 100 metų Meksika patyrė stiprų katalikų religinį persekiojimą, kurį vykdė Meksikos vyriausybė.
Primename, kad gegužės 22 d. savo automobilyje buvo rastas nušautas augustijonų kunigas Javieras García Villafañe. Mičoakano valstijos generalinė prokuratūra pareiškė, kad jis žuvo nuo kelių šūvių.
Prieš kelias dienas, pasibaigus šv. Mišioms, Durango arkivyskupą Faustino Armendárizą katedros zakristijoje bandė subadyti peiliu 80-metis užpuolikas. Laimei, prelatas per nepavykusį bandymą buvo tik lengvai sužeistas.
Be to, pastarosiomis savaitėmis įvairiose šalies bažnyčiose būta įvairių išniekinimo ir šventvagystės atvejų.
Religinio persekiojimo laikotarpis, nuo kurio Meksikos Katalikų Bažnyčia nukentėjo XX a. pradžioje, vadinamas Kristiada. Išpuoliai prieš tikėjimą 1926 m. sukėlė Kristero karą – ginkluotą katalikų ir Meksikos kariuomenės susirėmimą, kuris baigėsi 1929 m., nors oficialiai pasibaigus konfliktui per valdžios represijas žuvo daug civilių ir kristerų.
Ji pažymėjo, kad apie Kristiadą vis dar nėra mokoma švietimo įstaigose, ji nėra aprašoma vadovėliuose.
„Žmonės ir toliau galvoja, kad Meksika yra katalikiška šalis. Iš kur kyla tokia nuomonė? Ji kyla ne tik iš to, kad jie nežino, jog buvo vykdomas katalikų persekiojimas, bet ir iš to, kad per pastaruosius 40 metų Meksika tebebuvo katalikiška šalis, nepaisant draudimų viešai ir privačiai praktikuoti savo religiją ar ja gyventi.”
Interviu metu buvo apgailestaujama, kad jau „apie 30 metų meksikiečių santuokos griūva”, o šeimos nebepalaiko tvirtos katalikiškos formacijos ir atsisako lankytis sekmadienio Mišiose.
Nacionalinio statistikos instituto (INEGI) duomenimis, 2011 m. Meksikoje 100 santuokų teko 16 skyrybų. Iki 2019 m. šis skaičius jau buvo dvigubai didesnis – 100 santuokų teko 32 skyrybos.
2021 m. Meksikoje 100-ui santuokų teko 33 skyrybos.
„Meksiką užvaldė antikrikščioniška tendencija, ateinanti iš Vakarų. Vandalizmo išpuoliai prieš bažnyčias, pastatus, išpuoliai prieš tikinčiuosius visada nukreipti prieš katalikus, o ne prieš 22 šalyje esančias mečetes”, – pabrėžė ji. – Meksika jau dešimtmečius praranda tradicinį šeimos religingumą”.
