Pirmiausia, rusai kovoja batalionų taktinėmis grupėmis (BTG). Kas yra BTG? Tai yra paprasti batalionai, kurie priklausomai nuo konkrečios užduoties sustiprinami papildomais pajėgumais, pvz., artilerijos ar oro gynybos.
Manevrinių pajėgumų (tankų, pėstininkų kovos mašinų) BTG turi tiek, kiek ir paprastas batalionas, bet jis sustiprintas papildomais kovinės paramos pajėgumais. Iš pulko arba brigados ištraukiamas vienas batalionas, papildomai sustiprinamas ir paleidžiamas kovoti.
Tokio neįprasto kariavimo būdo privalumas – BTG yra mobilios, bet tuo pačiu turinčios sąlyginai didelę kovinę paramą, taip pat po atlikto gero planavimo gali būti suformuojamos kūrybiškai, pridedant būtent tokių pajėgumų, kurių reikia tai užduočiai atlikti. Toks lyg konstruktorius, neprisirišama prie organinės struktūros.
Mano supratimu, BTG labiausiai tinkami kovojant labiau nekonvencinį ar mobilų karą, kur priešininkas irgi veikia mažesnėmis grupėmis. Tačiau yra ir didelis trūkumas – BTG su savimi vežasi mažai aprūpinimo. BTG gali savarankiškai išsilaikyti apie 48-72 valandas (priklausomai nuo mūšio intensyvumo). Po to baigiasi degalai ir amunicija. Už jų lyg ir nėjo logistinės kolonos, tikėtasi greito karo, o logistikos pritraukimo vėliau. Kai įsivėlė į intensyvų mūšį, o ukrainiečiai atkirto logistiką, rusai įstrigo.
Be to, rusų taktika yra paremta itin gausiu artilerijos naudojimu, kuriai reikia baisiai daug aprūpinimo, o jo nebuvo. Atstumai, kuriuos per pirmąsias dienas turėjo įveikti šios BTG, kaip tokiems vienetams yra labai dideli, todėl apie tinkamą logistinį aprūpinimą nebuvo nei kalbos, logistinė grandinė labai išsitęsė. Vertinama, kad rusai apsirūpinę buvo 3-5 dienoms, ne daugiau, nes galvojo, kad tiek dienų užtruks pirminė karo fazė, kai jie jau galės kelti savo reikalavimus.
rusai apsirūpinę buvo 3-5 dienoms, ne daugiau, nes galvojo, kad tiek dienų užtruks pirminė karo fazė
Maždaug po 3 dienų ne vienoje vietoje ir išseko atsargos, baigėsi degalai ir net maistas, o artilerija pirmomis dienomis nebuvo gausiai naudojama. Buvo aktyviai naudojamos tolimojo nuotolio raketos (Kalibr, Iskander), bet prastas aprūpinimas neleido labai intensyviai naudoti artilerijos. Jeigu rusai būtų pasirinkę lėtesnį, bet užtikrintą karą pilnais vienetais (divizijomis) su normaliu aprūpinimu, galbūt būtų kitaip. Akivaizdu, kad jie nenorėjo įsivelti į tokį ilgą ir brangų karą, į kurį įsivėlė dabar.
Antra. Tai, kad rusai norėjo žaibiško karo, patvirtina ir itin rizikingi bandymai staigiai permesti oro desantą pirmomis dienomis. Kaip suprantu, Hostomelio oro uoste bandyta vykdyti desanto šturmo operaciją, t. y. sraigtasparniais, skrendančiais žemiau nei fiksuoja Ukrainos oro gynybos radarai, buvo išmesta lengvai ginkluota desanto grupė, kuri užėmė aerodromą ir turėjo jį išlaikyti trumpą laiko tarpą, kol IL-76 transportiniais lėktuvais atskris ir nusileis desantininkai iš Pskovo 76 desanto šturmo divizijos (tie patys, kurie pagrindinį vaidmenį atliko visuose Rusijos konfliktuose), kurie vėliau susijungs su pagrindinėmis žeme judančiomis pajėgomis. Bet ukrainiečiai greitai atsiėmė aerodromą, o kitų strateginių aerodromų užimti nepavyko. Vėliau dar kelis kartus bandyta išmesti oro desantą, bet taip nesėkmingai, kad ukrainiečiai sugebėjo numušti net kelis lėktuvus ore su visais juose skridusiais kariais (jeigu tiesa tai, ką ukrainiečiai deklaruoja).
Trečia. Maža rusų karių motyvacija kovoti. Šiaip BTG stengiamasi formuoti profesinės karo tarnybos pagrindu, bet akivaizdu, kad tokių BTG, kurias pavyksta taip sukomplektuoti, yra mažai, o skyles užkamšė šauktiniais. Buvo skelbiama daug juokų apie į nelaisvę paimtus rusų karius ir kad Ukrainą puola šauktiniai ar nemokšos, todėl ir toks prastas rezultatas. Reikia pasakyti, kad kovoja IR šauktiniai, bet neabejotina, kad jų yra mažuma. Tarp desantininkų ir jūrų pėstininkų šauktinių labai mažai, ką jau kalbėti apie specnazą, kur šauktinių tikrai nėra. Tankų ir mechanizuotuose (rusai vadina motošaulių) vienetuose, žinant, kad tai BTG, šauktiniai irgi neturėtų sudaryti labai žymios dalies. Kariauja profesionalai, bet jų motyvacija vis tiek žema. Gal ir dėl to norėta itin svarbų vaidmenį suteikti desantininkams ir specūrai, kurie gi elitas, nes jais labiausiai pasitikėta. Vėliau atsiųsti ir Kadyrovo čečėnai, pasižymintys žiaurumu ir lojalumu.
Ketvirta. Rusai nesugebėjo užsitikrinti visiškos viršenybės ore. Nors jau, berods, antrą dieną paskelbė, kad turi viršenybę ore, bet rusų oro pajėgos tikrai nedaro stebuklų. Numuštų rusų lėktuvų skaičius itin didelis, atrodo, kad nenaudojami strateginiai bombonešiai, oro desanto operacijos labai nesėkmingos ir t. t.
Priežasčių būtų galima sugalvoti ir daugiau. Galima būtų atskirai kalbėti apie elementarias rusų taktikos klaidas, bet šiam kartui užteks. Kitoje dalyje – apie kare vis nepasirodančius, nors daugelį metų reklamuotus Rusijos „super ginklus“.
