Vasario 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo minima Pasaulinė ligonių diena. Šv. Mišias Šv. Luko koplyčioje aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas kartu su LSMU kapelionu ir Kauno klinikų vyriausiuoju kapelionu monsinjoru Artūru Jagelavičiumi.
Šv. Mišiose dalyvavo Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstutis Stašaitis, direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas, LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas, LSMU Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė, kiti administracijos bei ligoninės darbuotojai ir pacientai. Šv. Mišiose giedojo Kauno klinikų choras „Kolegės“.
„Liga yra vienatvės, trapumo ir atskirties išgyvenimas. Dažnai mes per ligą pajaučiam, kad esame pažeidžiami ir trapūs. Vis dėlto liga primena, kad tu nesi vienas, kad reikalinga pagalba, o svarbiausia – tau reikalingas kitas, reikalingas santykis. O norint patirti pilnatvę turiu grįžti į santykį su Dievu“, – sakė susirinkusiai bendruomenei arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Arkivyskupas šia proga savo homilijoje pasidalijo popiežiaus Pranciškaus Žinia, skirta šių metų Lurdo Mergelės Marijos bei Pasaulinės ligonių dienos progai.
„Liga yra mūsų žmogiškosios patirties dalis. Tačiau ji gali tapti nežmoniška, jei išgyvenama izoliacijoje ir apleistume, jei jos nelydi rūpestis ir užuojauta. Kai keliaujama kartu su kitais, normalu, kad kas nors gali pasijusti blogai, tenka sustoti dėl nuovargio ar kokios nelaimės pakeliui – rašo popiežius Pranciškus. Kitais žodžiais tariant, ligos pirmasis išgyvenimas yra izoliacija.
Mums, kurie atvykstame į gydymo įstaigą pirmiausiai reikalingas susitikimas su gydytoju. Kyla klausimas: ar tai viskas, ar dar gyvensiu? Kai atsako: gyvensi, čia nieko tokio, nuo šio pirmo sakinio prasideda gydymas. Pirmiausia jūs gydote per susitikimą su kitu žmogumi ir jūsų žodis yra nepaprasta paguoda. Tada grįžta santykis, žmogus ištraukiamas iš izoliacijos. Nors gydymas dar nepaskirtas, bet dvasine prasme jis jau prasidėjo. Kaip Jėzaus kurčnebylio pagydymas, taip ir čia prasideda žmogaus gražinimas į visuomenę“, – kalbėjo arkivyskupas Kęstutis.
liga mums gali priminti, kad reikalingas gilesnis santykis su Dievu.
Savo homilijoje ganytojas atkreipė dėmesį į kitą popiežiaus mintį, „jog pasimetimas, liga ir silpnumas yra natūrali mūsų kelionės dalis: tai neišskiria mūsų iš Dievo tautos, priešingai, dėl to atsiduriame Viešpaties dėmesio centre: jis yra Tėvas ir kelyje nenori prarasti nė vieno iš savo vaikų“. Komentuodamas tai, arkivyskupas atkreipė dėmesį, jog liga mums gali priminti, kad reikalingas gilesnis santykis su Dievu; priminti pagalvoti, kad esu priklausomas nuo Dievo Kita vertus, galbūt ligoje galime būti dėkingi už gyvenimą, sveikatą, už šalia esančiuosius. Liga gali pastūmėti į naują gyvenimo būdą.
„Todėl, kai blogis įsiveržia ir užpuola mus, liekame parblokšti, be nuovokos. Gali atsitikti taip, kad kiti mus apleidžia arba mums atrodo, jog turime juos palikti, kad nebūtume jiems našta. Taip prasideda vienatvė, ir mus užnuodija kartus neteisybės jausmas, dėl kurio, regis, net dangus užsiveria“, – sako popiežius Pranciškus savo Žinioje. Komentuodamas arkivyskupas pasidalijo mintimis, jog sirgdami kai kada žmonės pyksta ant Dievo, kelia klausimus, kodėl jiems taip atsitiko. Prasideda savigaila, ir ši mąstymo klaida nepadeda gyti.
Darsyk atkreipęs dėmesį į popiežiaus Žinios mintį, jog „visi esame trapūs ir pažeidžiami; mums visiems reikia užjaučiančio dėmesio, kai mokama sustoti, prisiartinti, pagydyti ir pakelti. Ligonių išgyvenama būklė apeliuoja į tuos, kurie žengia pirmyn, tarsi neturėtų seserų ir brolių, ragindama juos atmesti abejingumą ir sulėtinti žingsnius“, arkivyskupas Kęstutis Kėvalas sakė:
„Popiežiaus laiškas kviečia mus pritapti prie žmogaus kančios ir išgyvenimų, nes gyvenimas mus greitina, ir mes skubame, bėgame. Nebėra susitikimo džiaugsmo, mes dažnai ir santykiuose lekiam ir viskas eina paviršiumi, tada viskas tampa lėkšta ir prėska. Žmogus nebejaučia susitikimo. Popiežius primena apie gerąjį samarietį, kuris užeigos šeimininkui taria: slaugyk jį. Taigi mes vieni kitus turime slaugyti, tai reiškia susitikti, padėti, pakalbinti, pagaliau būti kartu. Toks yra mūsų pašaukimo lūkestis iš Viešpaties ir prasmė. Liga mus priverčia iš savęs išeiti ir prašyti pagalbos, o iš kitos pusės, mes, pastebėję ligonį, turime prie jo stabtelti, taip atsiveria bendrystės galimybė.“
Homilijos pabaigoje buvo perduotas ir popiežiaus maldos prašymas Marijos Ligonių Sveikatos užtarimo visiems, kurie dirba sveikatos sistemoje, ir tiems, kurie kenčia dėl ligų. Kad visi būtų grąžinti į pilnatvę, į visumą.
„Ačiū, brangieji, už jūsų nepaprastai didelę širdį, dovanojamą viltį. Jūs net neįsivaizduojate, kiek daug reiškia vien tik jus matyti. Matyti jus jau yra terapinė patirtis“, – sakė arkivyskupas, šia proga ypač padėkodamas gydytojams ir visam medicinos personalui, taip pat ir stiprindamas besigydančius (kai kuriuos su ligonių sielovados bendradarbiais aplankydamas ir palatose).
