Dėl karo Ukrainoje ir darbo migracijos Lietuvoje registruotas per visą nepriklausomybės laikotarpį didžiausias užsieniečių skaičius, pirmadienį pranešė Migracijos departamentas.
Departamento turimos statistikos duomenimis, 2022 metų antrąjį pusmetį Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų šalyje buvo 145 118.
„Pagrindine Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus didėjimo priežastimi neabejotinai yra karas Ukrainoje, dėl kurio praėjusiais metais sulaukėme karo pabėgėlių srauto. Be to, užsieniečių skaičių didino ir jau ne pirmus metus auganti darbuotojų imigracija“, – pranešime sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc. daugiau užsieniečių nei 2022-ųjų pradžioje, kuomet šalyje buvo registruoti 100 184 kitų valstybių piliečiai.
Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai – 94 891
Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį sudaro Ukrainos piliečiai – 94 891. Daugiau nei du trečdaliai jų į Lietuvą atvyko bėgdami nuo karo savo šalyje.
Antra pagal skaitlingumą užsieniečių bendruomenė – Baltarusijos piliečiai, jų Lietuvoje registruota 48 804. Trečioje vietoje – Rusijos piliečiai – 15 706.
„Pažymėtina, kad daugiau nei pusė tokių rusų Lietuvoje apsigyveno prieš keletą dešimtmečių, t.y., gerokai anksčiau nei prasidėjo invazija Ukrainoje ir agresorei Rusijai imtos taikyti įvairios sankcijos“, – rašoma pranešime.
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai iš viso sudarė 6,67 proc. visų šalies gyventojų. Šis rodiklis taip pat yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį: praėjusių metų viduryje jis siekė 5,3 proc., 2022-ųjų pradžioje – 3,58 proc.
Nuo Rusijos invazijos pradžios mūsų šalyje registruoti daugiau kaip 73 tūkstančiai karo Ukrainoje pabėgėlių.
Praėjusiais metais Migracijos departamento darbuotojai iš viso išdavė 117 091 leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (per pirmąjį pusmetį – 62 194, per antrąjį – 54 897). Prieš dvejus metus, 2021 metų antrąjį pusmetį, buvo išduota tik 20 918 tokių leidimų.
Karo pabėgėliams taikomu laikinosios apsaugos mechanizmu pasinaudojo 64 217 pabėgėlių. Dar daugiau kaip 2,3 tūkst. asmenų gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu.
Darbo pagrindu užsieniečiams iš viso išduoti 53 445 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 4145 – aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.
Daugiausiai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu turi Baltarusijos piliečiai – 25 556. Rusijos piliečių, laikinai gyvenančių Lietuvoje darbo pagrindu, yra 2 568.
Suvaldžius neteisėtų migrantų antplūdį iš Baltarusijos, kurią Lietuvos valdžios institucijos vadina hibridine ataka, praėjusių metų antrąjį pusmetį, palyginus su tokiu pačiu 2021 metų laikotarpiu, priimta 30 kartų mažiau sprendimų išsiųsti užsieniečius iš Lietuvos – tik 93.
