Žmogaus gyvenimo kasdienybė tokia pat nenuspėjama, kaip mūsų lietuviška vasara. Čia kankina sausra, čia vėl, žiūrėk, jau vėsina lietaus debesys. Tačiau derlius, koks bebuvęs, vis dėlto palengva keliauja į mūsų aruodus. Taigi rugpjūtis – tikra rugių, ir ne tik, javapjūtė. Ir vėl turėsime duonos, už tai dėkodami Dievui, žemei ir dirbančiam žmogui. Pasirodo, kombainai kulia ir Ukrainoje, nesvarbu, kad karas tebevyksta, juk ir besiginantiems reikia ne tik ginklų, bet ir duonos.
Rugpjūčio mėnuo Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje – dar vienas mėnuo, skirtas pagerbti Švč. Mergelę Mariją. Rugpjūčio 2 d. Porciunkulė – Švč. M. Marijai, Angelų Karalienei, skirtos bažnyčios pašventinimo minėjimas. Tą dieną tikintieji, apsilankę bet kurios parapijos bažnyčioje, gali pelnyti šv. Pranciškaus Asyžiečio gautus ir vėlesnių laikų popiežių suteiktus visuotinius atlaidus. Tai tikros atgailos ir susitaikymo su Dievu malonė, kuriai gauti reikalinga atlikti išpažinti, priimti šv. Komuniją ir pasimelsti Šventojo Tėvo intencija.
Nemažiau įspūdinga yra ir kita, rugpjūčio 5 dieną švenčiama Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos Romoje pašventinimo šventė, dar kitaip vadinama „Sniegine“. Krekenavos Marijos šventovė nuo 2009 m. pirmoji Lietuvoje dvasiniais ryšiais sujungta su Marijos Didžiąja Bazilika Romoje. Todėl švenčiami ne tik Snieginės atlaidai, bet ir liturgijos metu pakartojama baltų rožės žiedlapių snygio tradicija. Tikrai įspūdingas ir jautrus momentas, kurį galima tik patirti, nes jo nenupasakosi. O kodėl tą dieną sninga Romoje ir Krekenavoje, sužinosite atvykę.
Kitą dieną, rugpjūčio 6-ąją, sekmadienį – Kristaus atsimainymo iškilmė. Bažnyčios liturgijoje prisimename žmogumi gimusio Dievo, Jėzaus Kristaus, dieviškumo apsireiškimą savo mokiniams ant Taboro kalno. Yra svarbu nepamiršti, kad Dievas yra Dievas, slėpinys, pranokstantis mūsų suvokimą ir vertas mūsų dėmesingos pabaigos. Nors Dievas tapo žmogumi ir yra žmogiškas, jis nenustojo būti Dievas ir dieviškas. Jėzus Kristus yra dieviškumo ir žmogiškumo jungtis, kelias, durys, atveriantis ir mums, žmonėms, galimybę gyventi ne tik žemiškąjį ir baigtinį, bet ir dieviškąjį, po prisikėlimo amžiną gyvenimą su Dievu ir Dieve.
Tokį tikėjimą ir tokią viltį mums liudija šv. Kryžiaus Teresės Benediktos, mergelės, kankinės ir Europos globėjos, gyvenimo pavyzdys. Minima rugpjūčio 9 dieną. Tikrasis vardas – Edita Štein. Ji gimė 1891 m. spalio 12 d. Silezijoje, pamaldžių žydų šeimoje. Būdama fenomenologijos pradininko filosofo Huserlio asistente, susipažino su katalikybe, pasikrikštijo ir vėliau įstojo į Karmeličių vienuolių ordiną. 1942 m. mirė Aušvice, tapusi nacių antisemitizmo auka. Jos gyvenimas ir mintys vertos gilesnio susipažinimo, tuo labiau kad Lietuvoje jau galima rasti jai skirtos literatūros.
Rugpjūčio 14 d. prisimenamas ir kitas Aušvico kankinys lenkas kun. Maksimilijonas Marija Kolbė. Įkalintas koncentracijos stovykloje 1941 m. liepos pabaigoje pasiaukojo, pasiprašęs leisti jam vietoj vieno šeimos tėvo eiti į pasmerktųjų mirti nuo bado kameroje. Kuomet kun. Kolbė Romoje buvo skelbiamas šventuojų, ceremonijoje dalyvavo ir jo išgelbėtas tėvas kartu su savo šeima.
Šv. Maksimilijonas Marija Kolbė buvo didelis pamaldumo į Nekaltai Pradėtąją Mergelę Mariją mylėtojas ir platintojas. Tad nenuostabu, kad iš bado kameros į Dievo meilės dangų iškeliavo Žolinės – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų išvakarėse. Žolinė – mūsų krašte, nepaprastas įvykis. Nors šią šventę mini visos bažnyčios, kai kur netgi švęsdamos atlaidus, tačiau tik Krekenavoje ir Pivašiūnuose tai net aštuonias dienas trunkantis atlaidų šventimas.
Šiais metais Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažojoje bazilikoje didžiuosius Žolinės atlaidus švęsime nuo rugpjūčio 13 iki 20 d. Kasdien bus aukojamos šv. Mišios 12 ir 18 val. Jas aukos skirtingi Lietuvos vyskupai ir kunigai, giedos įvairių parapijų chorai, bazilikoje ir kultūros namuose veiks parodos. Didžiąją atlaidų dieną, rugpjūčio 15-aja, šv. Mišios 6, 9, 12 ir 18 val. Kviečiu visus pagal galimybes nors kartą apsilankyti Krekenavos atlaiduose, patirti šios vietos grožį ir dvasinę pagalbą, pavedant save ir savo rūpesčius bei džiaugsmus Motinos Marijos, Malonių Versmės ir Aukštaitijos Karalienės globai.
„Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja“ – tai pačios ankstyviausios (III a.) maldos Marijai žodžiai. Ši malda neprarado savo aktualumo ir šiandien. Būkime jos išsakymo ir atsako dalimi, kad tikrieji Žolinės žolynai būtų tikintys ir dori žmonės, kurių reikėjo, reikia ir reikės Lietuvai, Europai, pasauliui ir… dangui.
