Naujame italų mokslininko tyrime, kuriame analizuojamas kraujas ant Turino drobulės, teigiama, kad dėmės atitinka Evangelijose aprašytą Jėzaus Kristaus kankinimą ir nukryžiavimą.
Giulio Fanti (Džiulijo Fanti) – Paduvos universiteto mechaninių ir šiluminių matavimų profesorius – teigia, kad makroskopinė ir mikroskopinė kraujo dėmių analizė tiksliai atspindi „su Jėzumi Kristumi susijusias fizines sąlygas“, kurios „atitinka Jėzaus Kristaus aprašymą Šventajame Rašte, ypač keturiose kanoninėse evangelijose“.
G. Fanti yra daugiau kaip 50 studijų apie Turino drobulę autorius, taip pat yra išleidęs knygų šia tema. Turino drobulė – laidojimo audeklas, kuriuo, daugelio manymu, buvo suvyniotas Kristaus kūnas po jo mirties ant kryžiaus, – pastaraisiais dešimtmečiais buvo didelių mokslinių diskusijų objektas: vieni gynė jos autentiškumą, kiti teigė, kad tai viduramžių klastotė.
Ant drobulės įspaustas erškėčių vainiką nešiojančio vyro kūnas ir veidas, ji padengta kraujo dėmėmis. Ji saugoma Šventosios drobulės koplyčioje Turine, Italijoje, kur daugelis katalikų ją gerbia kaip šventą Kristaus nukryžiavimo relikviją. Vatikanas neturi oficialios pozicijos dėl jos autentiškumo.
Remiantis G. Fanti tyrimu, kraujo dėmės ant drobulės šono ir priekio rodo, kad kraujas teka trimis skirtingomis kryptimis: vertikaliai, kai kūnas yra vertikalioje padėtyje, pasviręs 45 laipsnių kampu ir horizontaliai, kai lavonas guli ant šono. Tyrėjas teigia, kad „pavienės srovelės rodo staigų jų krypties pasikeitimą; tikėtina, kad kraujas tekėjo, kai lavonas buvo pajudintas“.
Tyrime priduriama, kad trys skirtingos kraujo spalvos rodo tris „skirtingas kraujo rūšis“: „pomirtinį kraujo nutekėjimą“, atsiradusį judinant kūną, mažiau matomą, – panašu, kad tai „priešmirtinės kraujo dėmės“, kurios greičiausiai atsirado, „kai Jėzus dar buvo prikaltas prie kryžiaus“, bei „kraujo serumo nutekėjimą“. Dar teigiama, kad ant dėmių matomos plakimo žymės, atitinkančios plakimą prie stulpo, o kraujo kiekis atitinka kraujo kiekį, kuris galėjo atsirasti dėl Evangelijose aprašytų žaizdų.
Be to, kraujyje rastos nanodalelės, „atpažįstamos kaip kreatininas“, atitinka „labai sunkius kankinimus, kuriuos patyrė Jėzus“, teigiama tyrime. Jame priduriama, kad „hipotetinis didelis karbamido kiekis“ kai kuriose kraujo dalyse „reiškia inkstų … sutrikimą arba užsikimšimą, o tai yra būklė, suderinama su intensyviu plakimu … inkstų srityje, sukeliančiu mikrocitinę anemiją“.
„Ši mikrocitinė anemija, taip pat padidėjusi dėl ilgo badavimo, leidžia manyti, kad Jėzui buvo itin sunku gauti deguonies, o tai greičiausiai lėmė itin apsunkintą jo kvėpavimą, – toliau rašoma tyrime. – Jėzui teko smarkiai padažninti kvėpavimą, – priduriama tyrime, – taigi, padažnėjo ir širdies dūžiai, todėl pagrindinė jo mirties priežastis buvo širdies priepuolis.“
Tėvas Robertas Spitzeris, jėzuitų kunigas ir „Magis Center of Reason and Faith” prezidentas, agentūrai CNA sakė, kad „visi šie [Fanti tyrime rasti] požymiai sutampa su Jėzaus Kristaus nukryžiavimu“. Jis yra tvirtas Turino drobulės autentiškumo šalininkas.
R. Spitzeris taip pat teigė, kad kreatinino kiekis kraujyje „paprastai rodo sunkią politraumą [sunkius sužalojimus keliose vietose]“, ir pridūrė, kad „kraujas paimtas iš asmens, patyrusio didžiulę sunkią politraumą“.
„Vyras neabejotinai sunkiai kvėpavo“, – kalbėjo jis, remdamasis tyrimo išvadomis. „Jis patyrė tikrų kankinimų. … Galima pasakyti, kad jis neteko labai daug kraujo … ypač nuo plakimo rykštėmis, kurį jis patyrė.“
Pasak dvasininko, kraujo įrodymai atskleidžia, kad „Jėzaus nukryžiavimas ant kryžiaus buvo unikalus“. Gindamas drobulės autentiškumą, jis sako, kad „viduramžių klastotojas“ negalėjo numatyti XXI a. mokslinių audeklo tyrimų: „[Jis] tikrai nebūtų naudojęs aukos, patyrusios sunkią politraumą, kraujo serumo“.
R. Spitzeris rėmėsi kitais naujausiais tyrimais, gindamas Turino drobulės autentiškumą, ypač 2022 m. Italijos mokslininkų iš Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos Bario mieste paskelbta plačiakampės rentgeno spindulių sklaidos analize. Tyrėjų komandai vadovavo Liberato De Caro (Liberatas De Karas).
Atliekant tyrimą buvo naudojama plačiakampė rentgeno spindulių sklaida, siekiant ištirti natūralų celiuliozės senėjimą Turino drobulės mėginyje, ir nustatyta, kad audinio amžius turėtų būti apie 2000 metų – tai atitinka Kristaus mirties laikotarpį. Šios išvados prieštaravo 1988 m. atliktam garsiam anglies datavimo tyrimui, pagal kurį Turino drobulės amžius buvo nustatytas XIII arba XIV amžiuje.
R. Spitzeris CNA aiškino, kad rentgeno spindulių sklaida yra „tikrai idealus datavimo testas“ ir kad jis „iš tikrųjų suteikia patikimumo kitiems surinktiems duomenims“. Jis taip pat rėmėsi tyrimais, kuriuose analizuojamas žiedadulkių DNR, sakydamas, kad Turino drobulė „turėjo būti lauke… mažiausiai tris-keturis šimtmečius“ šiaurinėje Judėjos ir Jeruzalės teritorijoje, kad būtų galima atsižvelgti į vietinių augalų žiedadulkes.
Be to, jis kritikavo 1988 m. anglies datavimo tyrimą kaip nepatikimą, teigdamas, kad užterštumas gali turėti įtakos anglies datavimui ir kad tyrėjai paėmė medžiagą tik iš nedidelės drobulės dalies, užuot paėmę kelis mėginius iš skirtingų drobulės dalių. Jis pažymėjo, kad Turino drobulė buvo pažeista per 1500 m. gaisrą ir sutaisyta naudojant to laikmečio medžiagą,. Dar jis tvirtino, kad anglies datavimo tyrime naudotas audinys „tikrai nėra tas pats lininis audinys, iš kurio pagaminta likusi drobulės dalis“, o audinys, pridėtas taisant viduramžiais.
Nepaisant viešų diskusijų dėl jos autentiškumo, Turino drobulė ir toliau traukia piligrimus iš viso pasaulio ir išlieka visuomenės susidomėjimo objektu.
Praėjusią savaitę, kai laikraštis „New York Post“ išspausdino dirbtinio intelekto pagalba sukurtą atvaizdą, kuriame pagal Turino drobulėje esantį atspaudą buvo atkurtas Jėzaus Kristaus veidas, drobulė vėl atsidūrė visuomenės dėmesio centre. 2022 m. Vašingtono Biblijos muziejuje penkis mėnesius veikė paroda apie Turino drobulę.
