Švęsdami Klaipėdos miesto gimtadienį ir prisimindami Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių 100-metį, broliai pranciškonai Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne rugsėjo 16 d. atidarė meno galeriją „Gallery 1252”.
Galerijos pasididžavimas – per ilgą laiką sukaupta aukštos meninės vertės įspūdinga ekskliuzyvinė japoniško meno kolekcija, kurios pagrindą sudaro Klaipėdos vienuolyno vyresniojo br. Benedikto Jurčio japoniško meno kolekcija.
Kun. B. Jurčys visada domėjosi japonišku menu, kultūra, ir filosofija. Tai jį suformavo kaip atvirą kultūrų dialogui asmenybę. Įkvėptas vieno žymiausių japonų poetų Matsuo Bašio haiku poezijos, brolis Benediktas pradėjo rinkti japoniško meno kolekciją, kurios šerdis – 17-19 amžiaus japoniška ksilografija – meistriški medžio raižiniai (ukiyo-e).
Galerijos atidarymo proga kun. B. Jurčys be kita ko, sakė: „Tikiu, kad daugelis mūsų klausiame savęs, ką vertingo paliksime ateities kartoms. Iš tiesų, žmonės jaučiasi nesaugūs, nors ginklavimuisi išleidžiami milijardai eurų. Sveikata ir grožis apleidžia mūsų planetą; jų vietoje – susprogdintos ligoninės ir muziejai, ir ne tik…
Popiežius Pranciškus griežtai pasisako prieš globalizaciją, kuri negerbia kultūrinių skirtumų: ,Globalizacija, kuri viską suvienodina, iš esmės yra imperialistinė… Ji ne žmogiška. Galiausiai tai būdas pavergti tautas.’
Klaipėdos pranciškonų namuose atsiveria naujos ,Gallery 1252′ erdvės, kurios liudija Mažesniųjų brolių pagarbą kultūrinei ir intelektinei įvairovei. Tekančios Saulės namų kultūros židynys prie Baltijos jūros, kur vis dažniau susitinkame per saulėlydžius, suteiks Klaipėdai ypatingą dvasinę aušros gelmę. Vilties miestas skelbia, kad homofobiška kultūra atima iš savęs dvasinę gelmę.
Perfrazuodamas teologą Tomą Akvinietį, gyvenusį prieš 700 m., kad ,klaida apie kūriniją lemia klaidą apie Dievą’, sakau: klaida apie kultūrą lemia klaidą apie žmogų. Žmogus nėra dulkė. Jis – sąžinės ir teisingumo nešėjas.
Mes dalinamės broliška tautų pagarba, švenčiame Lietuvos ir Japonijos tarptautinės draugystės pirmąjį šimtmetį. Neabejoju, kad tai dar labiau sustiprins mūsų kultūrinius ryšius. Ir neslepiame savo susižavėjimo Japonijos kultūra bei žmonėmis, kurie kūrė XVII – XIX a. Tačiau, mes šioje galerijoje pasakojame jums ne apie Japonų praeities spindesį, o apie šiandienos poreikius tautoms, atsakingoms už kiekvieną gyvybę.
Šis kultūrinis proveržis, kuriame esate pakviesti dalyvauti, nors ir minimaliai, bet tikiu – užtikrintai prisidės prie dvasinio visuomenės atsinaujinimo.“
Renginyje dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozakis, kiti svečiai iš Lietuvos ir užsienio.
