„Žiema baigėsi, bet apie ją primena didžiulės sąskaitos, kurias turime apmokėti, tik nėra iš ko“, – guodžiasi vienos seniausių Lietuvoje – Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios klebonas Sigitas Bitkauskas.
Apie patiriamus finansinius sunkumus dvasininkas prabyla jau ne pirmą kartą, bet rankų nenuleidžia. Kad Dievo namai nesunyktų, kiek išgali stengiasi prisidėti ir parapijiečiai, bet to negana.
Nors mieste daug įvairių pramonės įmonių, į pagalbą tikintiesiems ateina vos vienas kitas verslininkas.
Kun. S. Bitkauskas atvirai pasakoja, kad sausį ir vasarį, kai vyravo seniai regėti šalčiai, žmonių į Mišias susirinkdavo po kelis ar keliolika. Aukų surinkta visai mažai, bet, nežiūrint to, sąskaitas vis tiek teks apmokėti. O jos – gan didelės.
Nejungtų šildymo – susprogtų vamzdžiai
„Vien už elektrą sausio mėnesį turime sumokėti beveik 400 eurų. Didesnė dalis yra už skirstymo paslaugą, bet ir elektros energijos sunaudojame nemažai.
Bažnyčioje įjungiame infraraudonųjų spindulių šildytuvus (jų yra 8), kad žmonės nesušaltų. Vien jie per valandą sunaudoja 16 kilovatvalandžių.
Net tualete turėjome pastatyti šildytuvą, nes vanduo užšąla. Jei nebūtume jungę to šildytuvo, galėjo net vamzdžiai susprogti.
Taip pat nemažai kainuoja dujos, parapijai priklausančių patalpų šildymas. Bendrai mokesčių už praėjusį mėnesį sumokėjau beveik 1 000 eurų.
O kur dar atlyginimai vargonininkei, bažnyčios valytojai, patarnautojui, mokytojams už tikybos pamokėles vaikams ir jų ruošimą sakramentams. Iš viso kas mėnesį susidaro apie 990 eurų.
Dabar atlyginimai mokami dar tik už gruodžio mėnesį. O juk taip pat reikės atsiskaityti už sausį ir vasarį…
Štai kokia situacija, ir nieko negaliu padaryti. Negaliu atleisti darbuotojų ar jiems nemokėti už darbą. Išlaidas tenka dengti iš savo asmeninių lėšų. Tai, ačiū Dievui, kad kitų skolų jau nebeturime“, – pasakoja kun. S. Bitkauskas.
Laukia svarbūs darbai
Dvasininkas pasakojo, kad Šv. Jurgio parapijoje reikia atlikti nemažai svarbių darbų, nes ir bažnyčios langai supuvę, dalis stiklų išdužę, ir viena siena stipriai atsilaupiusi, ir kinivarpas būtina naikinti, nes jos graužia medieną, jų lervų aptikta net bažnyčios archyve, kur sudėti seni dokumentai.
„Užmezgėme glaudesnį ryšį su Lietuvos archyvais ir paveldosaugininkais. Kalbėjausi su jų vadovais Vilniuje, reikia rašyti projektus finansavimui gauti.
Savivaldybė gal kažkiek skirtų lėšų, bet ten irgi reikia pateikti paraiškas. Ieškosime, kas galėtų tuo pasirūpinti”, – pasakoja klebonas.
Parapijiečių gretos išretėjo
S. Bitkauskas Šv. Jurgio parapijos klebono pareigas ėjo ir prieš daugiau nei 20 metų. Sugrįžęs į tą pačią parapiją rado kitokią situaciją ir sumenkusį kėdainiečių tikėjimą.
„Nežinau, ar čia kovidas lemia, ar kokios kitos priežastys. Jei taip pažiūrėtume, mūsų parapija yra didelė, yra nemažų gyvenviečių: Paobelys, Pelėdnagiai, Pašiliai, Nociūnai… Šitiek žmonių ten gyvena. Jei bent po eurą kiekviena šeima paaukotų, tai padengtų visas būtinas išlaidas, bet taip nėra…
Miesto gyventojams ėjimą į bažnyčią gal kiek apsunkino tilto per Nevėžį uždarymas. Vyresniems sunku ateiti ilgesniu keliu, net ir su automobiliu reikia važiuoti per apylanką. Labai laukiame tilto atidarymo“, – kalbėjo kunigas.
S. Bitkausko teigimu, dalis parapijiečių bažnyčiai aukoja per rinkliavas Mišių metu, kiti naudojasi bažnyčioje esančiu banko kortelių skaitytuvu.
„Skaitytuvas yra pasiteisinęs dalykas mūsų parapijoje, nes ne visi nešiojasi grynųjų pinigų. Skaitytuvu patogu naudotis. (…)
Be žmonių parapija nebus gyvybinga. Noriu pakviesti kėdainiečius aktyviau lankytis bažnyčioje, būti tikinčiųjų bendruomenės dalimi, kartu melstis ir ruoštis Velykų iškilmei“, – ragina kun. Sigitas Bitkauskas.
„Nors Kėdainių Šv. Jurgio parapijos teritorijoje veikia daug įvairių verslo subjektų, didžiulių įmonių, į pagalbos prašymus atsiliepia vos viena kita.
Kai reikėjo ESO sumokėti 4 tūkst. eurų už galios didinimą ir mes niekaip negalėjome surinkti šios sumos iki nurodyto termino, dalį šios sumos padengė vienas verslininkas iš Pelėdnagių.
Kėdainiuose yra ir didelė dviračių gamykla, krematoriumas, kitos įmonės, bet niekas neprisideda. Kartais pagalvoju, kiek pinigų įmonės išleidžia kokiems fejerverkams ar renginiams, o tikinčiųjų poreikiams lėšų nėra…“, – apie esamą situaciją pasakoja kun. S. Bitkauskas.
