Spalio 13-ąją piligrimus Šiluvoje bei transliacijų dalyvius sveikinęs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė dėmesį, jog visai neseniai šventėme didžiuosius atlaidus, o mažieji Mergelės Marijos atlaidai tryliktomis dienomis yra tarsi tiltas, jungiantis šių atlaidų malones ir jas priimančius.
Šiluvoje tądien nesyk minėtas Fatimos apsireiškimų, vykusių prieš 105 metus, stebuklas, kai minia patyrė neįtikėtiną Dievo artumą, ir Fatimos Marijos žinia – atsiversti, atgailauti ir melstis, kuri tada nuskambėjo pasaulyje visiems laikams, visiems kraštams, visai žmonijai.
Pamaldose šią Marijos dieną melstasi popiežiaus Pranciškaus intencija spalį – už Bažnyčią, jos solidarumą, brolystę, atvirumą bei Kauno arkivyskupijos intencija šį Misijų mėnesį – už Bažnyčioje besidarbuojančius, ypač už mokytojus, katechetus, kad Šventosios Dvasios įkvėpti džiugiai liudytų Evangeliją.
„Džiugiai liudyti Evangeliją – darbas ar pašaukimas?“ – tokia buvo šios dienos katechezės tema. Ją sakiusi Šventosios Šeimos kongregacijos sesuo Benedikta Aistė Cylikaitė patarė neskubėti su atsakymu į šį klausimą (nėra „tik darbas“ ir „tik pašaukimas“) ir pakvietė pamąstyti, pasiremiant taip pat ir jos pasiūlytomis Marco Greenʼo knygos Thank God itʼs Monday mintimis.
Katechezėje darbas apibrėžtas kaip Dievo plano dalis, Jo sumanymas, kad per darbą žmogus skleistųsi. Pats Dievas buvo „savanoris“ darbininkas, kuris buvo patenkintas savo kūrybos rezultatais. Darbas nėra nuopuolio padarinys. Tačiau pirmųjų tėvų nuodėmė viską suardo (darbas tampa sunkus, duona pelnoma prakaitu). Vis dėlto darbas yra ir džiaugsmo šaltinis, kai galima sušelpti stokojančius, kurti visuomenės gerovę, panaudoti savo talentus.
Pasak sesės Benedikto, darbas ir pašaukimas veikiausiai gali sutapti, kai su meile atlikdami savo tarnystę atsiliepiame į Dievo pašaukimą. Tačiau nėra „vieno kodo“, „vieno recepto“, kaip liudyti, kaip „atrakinti“ ir leisti tiesą pažinti kitiems.
Pati Šventoji Dvasia „atrakina“ kito žmogaus širdį per mus, per konkretų mūsų gyvenimo veiksmą, mūsų rankomis, akimis.
„Pati Šventoji Dvasia „atrakina“ kito žmogaus širdį per mus, per konkretų mūsų gyvenimo veiksmą, mūsų rankomis, akimis. Esame pakviesti maldoje atpažinti tą mums patikėtą užduotį, tą „kodą“, kuris labai konkrečiam vaikui, mokiniui, kaimynui „atrakina“ Dievo karalystę, kuri yra čia, tarp mūsų“, – be kita, sakė katechezėje sesuo Benedikta, neseniai pradėjusi vadovauti arkivyskupijos Katechetikos centrui.
Vėliau Rožinio malda ir iškilmingai Eucharistijai Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje vadovavo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Ją koncelebravo beveik dešimtis dvasininkų, dauguma iš Kėdainių dekanato (dalis jų patarnavo piligrimams klausyklose). Giedojo Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios choras, vadovaujamas Aušros Giedrienės.
„Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!“ – į šį šv. apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams (Ef 1, 1–10) pasveikinimą Dievo žodžio skaitiniuose atkreipė dėmesį arkivyskupas, pradėdamas homiliją.
Jo mintimi, visoje Išganymo istorijoje Jėzus Kristus neša palaiminimą ir išgelbėjimą mokydamas, teikdamas guodžiančią amžinybės viltį. Jėzus yra žmonių bendrystės, sutarimo, vienybės pagrindas, dėl to jaučiamės kaip šeima.
„Mums prieš akis veriasi pasaulis be Kristaus. Tai, ką mes matome Ukrainos kare, įvairiausiuose šiandienos Vakarų pasaulio išbandymuose, kur yra nepagarba šeimai, gyvybei, – matome, kaip atrodo pasaulis be Dievo. Tai yra baisu, tai pragaro atšvaitai“, – sakė arkivyskupas.
Savo homilijoje, paminėdamas Fatimos Dievo Motinos paraginimus, ganytojas, be kita, pacitavo ir popiežiaus Benedikto XVI mintį, jog pasaulio taika yra žmonių atsivertimo rezultatas. Homilijoje pabrėžta vidinė disciplina, tvarka širdyje ir aplinkoje, pasninkas nuo blogų įpročių ir „šventa maldos valandėlė“.
Šia proga visiems besimeldžiantiems, visiems ištikimiems Šiluvos piligrimams arkivyskupas padėkojo už jungtines maldos pajėgas ir išsakė prašymą ypač melstis už pašaukimus, taip pat už šeimą ir gyvybės kultūrą; nes dėl šių dalykų visuomenėje vyksta „tektoniniai lūžiai“: kuriamos naujos šeimos sampratos, priimami sprendimai, palengvinantys gyvybės nutraukimo procedūras. Tampa „diskutuotina“ tai, kas prieš 30 metų buvo savaime aišku. Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo žodžiais, šiuo metu ypač svarbu tikinčių žmonių stovėjimas mūru ir maldoje, ir tiesoje.
Arkivyskupas taip pat ragino melstis už taiką Ukrainoje ir visame pasaulyje. Ši taika gali būti ir mūsų pačių gyvybės bei saugumo klausimas.
Taikos Ukrainoje ir kitose karo niokojamose šalyse maldavimas buvo skelbiamas ir šios dienos Visuotinėje maldoje.
