Pirmadienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune pristatyta garsaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago skulptūra.
Drauge su skulptūra, vaizduojančia partizanų vadą su ant peties tupinčiu vanagėliu, atidaryta ir nuotraukų paroda „Vanagas su vanagėliais“.
Skulptūros autorius Gintautas Lukošaitis sakė, kad kuriant skulptūrą pagal nuotrauką, teko daryti tam tikrus kompromisus, dėl kurių nuspręsta joje palikti tik vieną iš dviejų vanago figūrų.
„Fotografija ir skulptūra yra šiek tiek skirtingi ženklai, reikėjo daryti tam tikrus kompromisus dėl detalių gausos“, – kalbėjo autorius.
Skulptūra Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus eksponuojama iki birželio 10-osios, o vėliau bus pervežta į Merkinę Varėnos rajone.
Skulptorius dėkojo šio krašto muziejaus ir Varėnos krašto vadovams už palaikymą bei pagalbą kuriant skulptūrą.
„Jeigu mes nesirūpinsime savo istorija, niekas už mus nesirūpins“, – sakė skulptūros autorius.
Partizano dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė žurnalistams sakė labai besidžiaugianti, jog skulptūrai pasirinkta būtent vanagėlių tema.
„Tai, kad pasirinko skulptorius vanagėlio motyvą, man yra labai miela ir brangu, esu patenkinta. Pati tas originalias nuotraukas, sunkiai išsaugotas – aš jų turiu daug, – leisdama knygas tėčio naudojau viršelyje“, – pasakojo partizano dukra.
„Jos man labai brangios, ir kai sužinojau, kad skulptūra bus su vanagėlio motyvu, tiesiog šiluma užliejo“, – kalbėjo ji.
Bronzinė skulptūra sukurta pagal 1947 metais Bingelių kaimo pakraštyje darytą A. Ramanausko-Vanago fotografiją, kurioje partizanų vadas priklaupęs ant vieno kelio su vanagais ant pečių pozuoja fotografui.
Tiek A. Ramanausko-Vanago dukra, tiek krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas svarstė, kad partizanų vadas galėtų būti įamžintas ir Kaune, kuris taip pat buvo svarbus jo istorijoje: būtent čia kovotojas buvo suimtas.
„Kaip žinia, 1956 metais būtent Kaune Vanagas pateko į pasalą, buvo suimtas, nuvežtas čia, į Laisvės alėjos gale, esantį KGB pastatą, tardytas ir iš čia labai skubiai išgabentas į Vilnių, kur patyrė ko gero pačius žiauriausius kankinimus, kokius man teko apskritai kažkada tyrinėti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministro vertinimu, nors partizanų vado įamžinimo ženklų Kaune ir yra, jis galėtų būti įamžintas ir Karo muziejaus sodelyje.
„Kaunas turi unikalią vietą – Karo muziejų ir Karo muziejaus sodelį, kur įamžinti žmonės, daugiausiai prisidėję prie Lietuvos karo istorijos. (…) Ar Vanagas čia kažkur galėtų rasti vietą – apskritai rezistencijos visi vadai? Aš manau, kad galėtų“, – sakė ministras.
A. Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, bet sovietams okupavus Lietuvą, 1945 metais įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
1948 metais jis buvo paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, dar po metų tapo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pavaduotoju, o 1950 metų pradžioje – Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadu.
1952–1953 metais A. Ramanauskas-Vanagas pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kovos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 metais.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
