Lapkričio 30 d. iškilmėse arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas sveikino brangias seseris benediktines, visus garbiuosius iškilmingos Eucharistijos dalyvius, susirinkusius dėkoti Dievui už 400 metų benediktinių vienuolyno gyvavimo jubiliejų Kaune ir Lietuvoje.
Arkivyskupas vadovavo Eucharistijos liturgijai ir pasakė homiliją, kurią pavadino „Žiburys ant kalno”.
„Šiandien prisimename didžią malonę, kurią mums dovanojo Gerasis Viešpats. Jau keturi šimtmečiai Kauno mieste ir mūsų brangiame krašte į Dangaus Kūrėją kyla seserų benediktinių malda, o nuoširdus jų gyvenimo liudijimas kviečia žmones atsigręžti į Dievą.
Kai bajoras maršalka Andriejus Skorulskis 1624 m. lapkričio 28 d. pasirašė pagrindinį vienuolyno fundacijos dokumentą, jis negalėjo įsivaizduoti, kokie laikai, kokie išbandymai ir koks slėpiningas Dievo vedimas lydės seserų benediktinių bendruomenę į šią dieną, po 400 metų, kai Bažnyčia mini Šv. apaštalo Andriejaus šventę.
Šia proga šiandienos Evangelijoje vėl nuskambėjo Jėzaus žodžiai, pasakyti Galilėjos žvejams Simonui Petrui ir jo broliui Andriejui: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4, 19). Jie primena ne tik artimiausius Jėzaus mokinius, bet ir visus tuos, kurie pasitikėję Jėzaus žodžiais „paliko tinklus ir nuėjo su juo“ (Mt 4, 20)“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas.
Ganytojas atkreipė dėmesį, jog panaši misija teko ir seserų benediktinių vienuolynui bei Šv. Mikalojaus (benediktinių) bažnyčiai Kaune.
Vienuolynas įkurtas ant aukštos Nemuno pakrantės, kalno, nuo kurio tarsi žiburys švietė miestui per visas Lietuvos istorijos audras.
