Trečiadienio rytą popiežius Leonas XIV priėmė kardinolą Josephą Zeną (Joseph Zen), 93 metų Honkongo vyskupą emeritą, prieš pat prasidedant neeilinei konsistorijai.
Kaip nurodoma Vatikano kasdieniniame biuletenyje, popiežius su kardinolu Zenu susitiko sausio 7 dieną, tačiau apie jų pokalbio turinį nepranešama. Kardinolas Zenas anksčiau ne kartą buvo negavęs audiencijos pas popiežių Pranciškų, po to, kai viešai kritikavo slaptą Vatikano susitarimą su komunistine Kinijos valdžia. Šis susitarimas, kaip teigiama, leidžia Kinijos komunistų partijai (KKP) dalyvauti vyskupų skyrimo procese.
Kardinolas Zenas, kuris nuo 2022 metų sulaikymo pagal Kinijos 2020 m. priimtą Nacionalinio saugumo įstatymą susidūrė su griežtais kelionių apribojimais, šį kartą gavo Honkongo valdžios leidimą atvykti į Romą dalyvauti konsistorijoje.
Popiežiaus Leono XIV audiencija su kardinolu Zenu laikoma reikšminga, nes Kinijos hierarchas yra žinomas kaip ryžtingas LGBT ideologijos kritikas ir tradicinių lotyniškųjų Mišių gynėjas.
Šis susitikimas svarbus ir todėl, kad kardinolas Zenas buvo ne kartą negavęs audiencijos pas popiežių Pranciškų, ypač 2020 metais. Tuomet kardinolas buvo atvykęs į Romą tikėdamasis asmeniškai įteikti laišką popiežiui Pranciškui, prašydamas paskirti Honkongui naują, ištikimą vyskupą, kuris nebūtų remiamas Kinijos komunistų partijos.
Kinijos valdžia buvo leidusi kardinolui Zenui išvykti iš Honkongo tik 120 valandų, arba penkioms dienoms.
Kinijos valdžia buvo leidusi kardinolui Zenui išvykti iš Honkongo tik 120 valandų, arba penkioms dienoms. Tačiau popiežius Pranciškus, kaip tuomet buvo teigiama, buvo labai užsiėmęs ir per šį laiką nerado galimybės susitikti su vyskupu emeritu. Kardinolas savo laišką perdavė popiežiaus sekretoriui ir, prieš grįždamas į Honkongą, žurnalistams atvirai išreiškė nusivylimą. „Jau daugiau nei pusantrų metų neturime vyskupo“, – tuo metu leidiniui National Catholic Register sakė kardinolas Zenas. „O dabar visa atmosfera yra labai politizuota, todėl norėčiau priminti Šventajam Tėvui, kad mums iš tiesų reikia vyskupo, kuris būtų geras ganytojas savo kaimenei.“
Kalbėdamas su italų žurnalistu Aldo Maria Valli (Aldo Marija Vali), kardinolas Zenas susitarimą su komunistine Kinija palygino su sandėriu su velniu.
„Galvoti apie susitarimus su Pekinu yra beprotybė, – sakė jis. – Su velniu nesiderama. Su velniu kovojama, ir tiek. Bažnyčia negauna nurodymų iš vyriausybių – ir tai galioja visur.“
Popiežiaus Pranciškaus atsisakymas susitikti su kardinolu Zenu buvo plačiai vertinamas kaip politinis sprendimas, atsižvelgiant į griežtą kardinolo kritiką Vatikano ir Pekino susitarimo atžvilgiu. Kiek anksčiau kardinolas buvo apkaltinęs Pranciškų skatinant skilimą ir išduodant Katalikų Bažnyčią Kinijoje, o patį susitarimą pavadinęs neįtikėtina išdavyste.
Kardinolas taip pat teigė, kad Vatikano tylėjimas dėl ilgamečių Kinijos žmogaus teisių pažeidimų ir Bažnyčios persekiojimo galėjo būti bandymas užmegzti diplomatinius santykius su Kinija.
Tik 2023 metais kardinolui Zenui pagaliau buvo suteikta audiencija pas popiežių Pranciškų, kai jam buvo leista atvykti į Romą popiežiaus Benedikto XVI laidotuvėms. Šis susitikimas buvo apibūdintas kaip mandagus, tačiau, kaip pranešta, Vatikano ir Kinijos susitarimas jame nebuvo aptartas.
Tuo metu buvo spėliojama, kad šis susitikimas labiau buvo susijęs su viešųjų ryšių sumetimais – siekiant suteikti kardinolui geresnį priėmimą nei 2020 metais – nei su nuoširdžiu noru susitikti su persekiojamu Bažnyčios hierarchu.
