Kauno arkivyskupas emeritas, kardinolas Sigitas Tamkevičius šiandien ryte savo feisbuko paskyroje kreipiasi į savo sekėjus pasakodamas apie Jėzaus atsimainymą.
„Jėzus savo mokiniams kalbėjo, kad norint sekti paskui jį reikia išsižadėti savęs ir nešti savo kryžių, o Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti; jis bus atmestas, nužudytas, bet po trijų dienų prisikels (plg. Mk 8, 31.34). Tokios Jėzaus kalbos mokiniams buvo sunkiai suprantamos ir visiškai nepriimtinos, todėl Petras net ėmė drausti, kad Mokytojas taip nekalbėtų, – šitaip negali nutikti. Jėzus subarė Petrą, kad jis mąsto ne Dievo, bet žmonių mintimis. Dievo mintys buvo dovanoti žmonėms gyvenimą, Jėzui einant per neturtą, pažeminimus, kančią, mirtį ir prisikėlimą, o žmogaus mintys – tapti laimingiems be kryžiaus, bet su valdžios ir turtų pagalba. Jėzaus mokiniai mąstė apie tokį mesiją, kuris nugalės visus priešus ir sukurs žmonėms gerovę pasitelkiant turtus ir valdžios galią“.
Toliau kardinolas tęsia savo mintis: „Jėzaus atsimainymas, įvykęs netrukus po šių sunkių kalbų, turėjo tikslą įtikinti mokinius, kad jie pradėtų mąstyti Dievo mintimis, ir parengti juos būsimiems išbandymams. Dėl to Jėzus užsivedė tris mokinius – Petrą, Jokūbą ir Joną – nuošaliai ant aukšto kalno ir atsimainė jų akivaizdoje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kurie. kalbėjosi su Jėzumi (plg. Mk 9, 2.4). Evangelistas Lukas šį pasakojimą papildo reikšminga pastaba: „Jie kalbėjo apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje“ (Lk 9, 31). Tai reiškia, jog kalbėjo apie Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Petras, sužavėtas dieviško reginio, sušuko: „Rabi, gera mums čia būti!“ Čia taip ir norisi paklausti: Petrai, ar tu girdėjai, apie ką Jėzus kalbėjo su Moze ir Eliju? Juk jie kalbėjo apie būsimą Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą!“.
Kardinolo manymu, ne tik Petras, bet ir mes visi tokie esame: tai, kas mums malonu, tuojau išgirstame, o kas sunku, nors ir labai reikalinga, praleidžiame negirdomis. „Jei Petras būtų įsiklausęs, ką atsimainymo metu kalbėjo Jėzus su Moze ir Eliju, tikriausiai Kajafo kieme nebūtų tris kartus išsigynęs kenčiančio savo Mokytojo“.
kas mums malonu, tuojau išgirstame, o kas sunku, nors ir labai reikalinga, praleidžiame negirdomis.
Jėzaus atsimainymo pasakojime kardonolas mato svarbią detalę: „Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ (Mk 9, 7). Klausyti Jėzaus reiškia tapti jo mokiniu, eiti ten, kur jis kviečia, daryti tai, ko jis moko. Klausyti Jėzaus – tai atsisakyti egoizmo ir rinktis meilės, tarnavimo bei aukos kelią. Šis kelias mūsų savanaudiškai prigimčiai sunkiai priimtinas, nes mes norėtume tapti laimingi be kryžiaus. Tačiau jis yra vienintelis, vedęs Jėzų į prisikėlimą ir mus galintis nuvesti į prisikėlimą amžinajam gyvenimui Dievo artumoje”.
