Afrikos kardinolas Robertas Sarah (Robertas Sara) reagavo į įvairiai vertinamą Vatikano deklaraciją, leidžiančią dvasininkams tam tikrais atvejais laiminti tos pačios lyties poras, ir sausio 6 d. pamąstyme nurodė tikintiesiems „į sumaištį atsakyti Dievo Žodžiu”.
„Mes nesipriešiname popiežiui Pranciškui, bet tvirtai ir radikaliai priešinamės erezijai, kuri rimtai kenkia Bažnyčiai, Kristaus Kūnui, nes prieštarauja katalikų tikėjimui ir Tradicijai”, – rašė kardinolas apmąstymuose, kuriais pasidalijo su italų tinklaraščiu „Settimo Cielo”.
78 metų R. Sarah yra Gvinėjos prelatas, 2014-2021 m. ėjęs Vatikano Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos prefekto pareigas.
„Tiesa yra pirmasis iš gailestingumo aktų, kuriuos Jėzus siūlo nusidėjėliui, – rašė jis.
„Laisvė, kurią turime pasiūlyti žmonėms, gyvenantiems homoseksualiose sąjungose, glūdi Dievo Žodžio tiesoje, – tęsė jis. – Kaip galėtume išdrįsti priversti juos patikėti, kad būtų gera ir Dievo pageidaujama, jog jie liktų savo nuodėmės kalėjime?”
Nors pasaulio vyskupų nuomonės dėl deklaracijos išsiskyrė, daugelis Afrikos katalikų vyskupų viešai atmetė įvairiai vertinamą „Fiducia Supplicans”. Kelios Afrikos vyskupų konferencijos pastarosiomis savaitėmis paprašė kunigų susilaikyti nuo tos pačios lyties asmenų palaiminimų, o kiti vyskupai nurodė savo vyskupijų dvasininkams neteikti palaiminimų tos pačios lyties poroms.
Savo kalboje R. Sarah paragino „kiekvieną vyskupą daryti tą patį”, ką padarė Kamerūno, Čado ir Nigerijos vyskupų konferencijos. Jis pažymėjo, kad deklaracija „nesugebėjo ištaisyti šių klaidų” Bažnyčioje Vokietijoje, kur ginčai dėl Sinodinio kelio sukėlė Bažnyčios susiskaldymą.
2023 m. kovą Vokietijos sinodinis kelias, bendradarbiaujant Vokietijos vyskupų konferencijai ir įtakingam pasauliečių komitetui (ZdK), pritarė formalizuotų tos pačios lyties asmenų palaiminimų ritualinių tekstų parengimui.
Vatikano deklaracija leidžia ne liturginius, o „spontaniškus palaiminimus”. Tačiau, R. Sarah nuomone, ji tik pablogino padėtį.
„Maža to, trūkstant aiškumo, ji tik sustiprino širdyse tvyrančią sumaištį, o kai kurie netgi pasinaudojo ja, kad paremtų savo bandymą manipuliuoti”, – rašė jis pridurdamas, kad reikėtų vengti „tuščių ginčų dėl žodžio „palaiminimas” reikšmės.
Pažymėdamas, kad palaiminimai nusidėjėliams yra savaime suprantamas dalykas, R. Sarah pabrėžė, kad Bažnyčia „niekada negali būti pakreipta taip, kad pavirstų nuodėmės, nuodėmės struktūros ar kitos nuodėmės skatinimo įteisinimu”.
Kardinolas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad „Fiducia Supplicans” įnešta painiava gali „subtiliai atsinaujinti” 2024 m. spalio mėn. vyksiančiame Sinode dėl sinodalumo.
Jis svarstė, kad Bažnyčia į tos pačios lyties poras turėtų reaguoti tiesos gailestingumu.
„Ką sakyti žmonėms, įsitraukusiems į tos pačios lyties asmenų sąjungas? Kaip ir Jėzus, mes ryžtamės pirmajam iš gailestingumo aktų: objektyviai tiesai apie veiksmus”, – rašė jis.
R. Sarah teigė, kad palaiminti tos pačios lyties porą nėra tinkamas atsakas.
„Vienintelis dalykas, kurio galima reikalauti iš žmonių, einančių prieš prigimtį, yra atsiversti ir laikytis Dievo Žodžio”, – rašė jis.
Gvinėjoje gimęs ir užaugęs R. Sarah priminė popiežiaus Benedikto XVI nurodymą Afrikai būti dvasiniais žmonijos „plaučiais”, priešpriešinant Vakarus paveikusiam nihilizmui, materializmui ir reliatyvizmui.
„Afrikos Bažnyčia yra vargšų, paprastų ir mažų žmonių balsas”, – rašė dvasininkas, pažymėdama, kad ji turi skelbti Evangeliją Vakarų krikščionims, kurie „mano esą išsivystę, modernūs ir išmintingi pasaulio išminčiai”.
„Todėl nenuostabu, kad Afrikos vyskupai, būdami skurdūs, šiandien yra šios dieviškosios tiesos skelbėjai, susidūrę su kai kurių Vakarų vyskupijų galia ir turtais”, – pridūrė jis.
