Europa turi save apibrėžti iš naujo ir pasirengti iššūkiams, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
„Aš tikiu, kad mūsų veiksmai ir tikslai turi būti vedami principo, kad Europai reikėtų iš naujo apibrėžti ne tik Europos Sąjungą, bet ir poreikius, galimybes ir sunkumus, kuriuos netrukus patirsime. Karas Ukrainoje tęsis ir žaliavų kainos nebegrįš į prieškarinį lygį“, – konferencijoje Kaune penktadienį sakė Lenkijos prezidentas.
Jis pabrėžė, jog prastėjantis pragyvenimo lygis gali sukelti neramumus Europoje, todėl Bendrija turi galvoti, kaip išvengti šių problemų.
Pasak jo, vasario 24-ąją, kai Rusija pradėjo karą, Europa pasikeitė iš esmės, nes visos bendros vertybės, tokios kaip vienybė, solidarumas ir teisės viršenybė yra išbandomos.
„Saugi Europa yra Europa, kurioje Rusija yra sutriuškinta karine, ekonomine ir politine prasme“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.
Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, šiuo metu Europa patiria didelį neapibrėžtumą, Rusijai „aktyviai mėginant sunaikinti pasaulį, kokį pažįstame“.
Jis taip pat teigė, jog šiuo metu Europa susiduria su „daugybe naujų pokyčių, kurie yra kritiškai svarbūs Europos ateičiai“.
Baiminasi tarptautinės poliarizacijos
Pasak G. Nausėdos, Rusijai pradėjus karą, galima matyti šios šalies mėginimus atkurti Sovietų Sąjungą. Jis apgailestavo, jog Maskva atmetė savo progą tapti Europos dalimi.
„Visi Europos lyderiai pademonstravo stiprią politinę valią ir tai buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsiskaičiavimas. Jis tikėjosi, kad jie tik išreikš didelį susirūpinimą ir nieko nedarys“, – pastebėjo Lietuvos prezidentas.
Anot jo, tragiškas karas Ukrainoje suteikė Europai pozityvios ir produktyvios vienybės.
tragiškas karas Ukrainoje suteikė Europai pozityvios ir produktyvios vienybės.
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) atkreipė dėmesį, jog suvienijęs Europą, karas vis dėlto sukėlė rimtų iššūkių dėl pasaulinės vienybės.
„Šis karas neabejotinai paveikė visą pasaulį dėl savo poveikio maistui ir saugumui. (…) Mes turime suprasti, kad nors Rusijos agresija suvienijo mus europiniu ir transatlantiniu lygiu, ji kelia pavojų poliarizuoti tarptautinę bendruomenę“, – įspėjo Rumunijos prezidentas.
Pasak Latvijos prezidento Egilio Levito, Europą galima apibrėžti trimis būdais: kaip vertybes, kultūrą arba geografiją. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jie turi skirtingą svorį ir vertybės tampa svarbiausiu apibrėžimu.
„Europa yra apibrėžiama savo vertybėmis labiau nei kokia nors kita kategorija. Europa yra patraukli kitoms valstybėms dėl savo vertybių, politinės sistemos“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.
Jis pabrėžė, jog būtent vertybine prasme Ukraina šiuo metu gali būti laikoma Europos dalimi.
Taikos projektas ir padarytos klaidos
Prezidentų diskusijoje Rumunijos lyderis K. Iohannisas (Klausas Johanisas) akcentavo, kad Europos Sąjunga (ES) yra taikos projektas, sukurtas po Senajame žemyne reguliariai kilusių kruviniausių karų.
„Manėme, kad štai ir viskas. Bet taip nėra. Mes neturime jokio karo, konflikto ar noro jo turėti ES, bet turime karą Europoje, turime karą, vykstantį prieš nepriklausomą, suverenią Europos šalį“, – kalbėjo jis.
Bendriją jis vadino taikos projektu ir kėlė klausimą, kaip tokia organizacija turi atsakyti į karą greta esančioje šalyje.
Ar turėtume skelbti neutralitetą, sėdėti ir laukti pabaigos? Manau, kad ne. Turime būti aktyvūs.
„Ar turėtume skelbti neutralitetą, sėdėti ir laukti pabaigos? Manau, kad ne. Turime būti aktyvūs. Tačiau būdami taikos projekte negalime ir neturime atsakyti karu. Neturime šaudyti atgal. Tačiau negalime sutikti ir su karu. Tad ką turėtume daryti? Mes darome būtent tai, ką turi daryti ES – reaguojame į agresorių labai griežtomis sankcijomis“, – sakė K. Iohannisas.
Vis dėlto G. Nausėda teigė, kad dabartinės sankcijos neduoda norimo rezultato, todėl EK turi peržiūrėti ir įvertinti sankcijų poveikį, o jei reikia – keisti sankcijų kursą.
„Ar jos padarė pakankamai žalos Rusijos ekonomikai? Tai svarbiausias klausimas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Europa padarė klaidų, bandant atkalbėti V. Putiną nuo invazijos į Ukrainą.
„Mes daug kartų skambinome Putinui, daug prezidentų bandė jį įtikinti nepradėti karo labai ilgais pokalbiais telefonu“, – sakė jis.
G. Nausėdos teigimu, Europai derėjo imtis aktyvios atgrasymo politikos, tačiau dabar būtina pasimokyti iš padarytų klaidų.
Kaune penktadienį vyksta tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“, kuriame prezidentai bei ekspertai diskutuoja apie europietiškas vertybes, taikos projekto koncepciją ir kitus klausimus.
Šis simpoziumas yra „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programos dalis.
