„Prie mūsų priartėjo karas. Jis jau ant mūsų slenksčio“, – pasakė penktadienį, kovo 18 d. popiežius Pranciškus. Jis pasidalijo mintimis apie karą Ukrainoje audiencijoje katalikiško ugdymo tema. Pasak popiežiaus Pranciškaus, karas verčia susimąstyti apie žmogaus prigimties žiaurumą, apie blogį, kurį galime padaryti.
„Mes pripratę prie žinių apie karą. Ar ne taip? Tiesa, apie tolimus karus – Sirijoje, Jemene… tai įprasta. Dabar karas priartėjo ir praktiškai yra prie mūsų slenksčio, esame verčiami susimąstyti apie žmogaus prigimties žiaurumą, apie tai, kam mes esame pajėgūs. Esame savo brolių žudikai!“ – sakė popiežius kreipdamasis į Šventojo Sosto fondo „Gravissimum Educationis“ narius.
„Kalbame apie švietimą, o kai galvojame apie švietimą, galvojame apie vaikus, jaunuolius… Galvojame ir apie daugybę kareivių, siunčiamų į frontą, labai jaunų rusų kareivių, vargšų. Galvojame apie daugybę jaunų Ukrainos karių, galvojame apie gyventojus, jaunus žmones, jaunas moteris, berniukus, mergaites… Tai vyksta visai šalia mūsų“, – sakė Pranciškus.
Jis patikino, kad Evangelija prašo mūsų nenusisukti į kitą pusę, nes tai kaip tik ir yra labiausiai pagoniška krikščionių laikysena: „kai krikščionis įpranta žiūrėti į kitą pusę, jis pamažu tampa pagonimi, persirengusiu krikščioniu“, – tęsė popiežius.
„Karas nėra toli: jis jau ant mūsų slenksčio. Ką aš darau? Čia, Romoje, Bambino Gesù ligoninėje, yra per bombardavimus Ukrainoje sužeistų vaikų. Ar aš meldžiuosi? Ar pasninkauju? Ar atlieku atgailą? O gal gyvenu nerūpestingai, kaip paprastai gyvename per tolimus karus?“
„Karas visada – visada! – yra žmonijos pralaimėjimas: visada. Mes, išsilavinę, dirbantys švietimo srityje, esame šio karo nugalėti, nes esame už tai atsakingi. Nėra teisingų karų: jų nėra!“ – pasakė popiežius.
