Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija nuo 2024-ųjų kovo žada pradėti tikrinti kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.
Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte. Jo kopiją antradienio pavakarę feisbuke paskelbė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka BNS patvirtino, kad toks raštas institucijoms buvo išsiųstas. Pasak jo, tai padaryta siekiant išvengti galinčios susidaryti „keistos sociolingvistinės situacijos“ bei siekiant užtikrinti galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos.
„Mes apklausėme visas savivaldybes, jų kalbos tvarkytojus, ir pamatėme, kad toli gražu ne visur yra gera situacija. Kad kai kur (ukrainiečiai – BNS) mokosi ir panašiai, o kai kur tiesiog nėra mokymo išteklių, nėra kam mokyti, valstybė mokymui nėra skyrusi lėšų, ukrainiečiai norėtų mokytis, bet nėra kur“, – BNS teigė A. Valotka.
„Mes visiškai nenorime, kad 2024 metų viduryje staiga atsirastų keista sociolingvistinė situacija, kad pavyzdžiui keli tūkstančiai žmonių (…) neišlaikė egzamino, kurį turėtų išlaikyti. Tada (kiltų klausimas – BNS), kur laikyti, o kur tie ištekliai laikyti. Tuo reikia rūpintis iš anksto. To rašto tikslas toks ir yra“, – pridūrė jis.
Pasak A. Valotkos, dirbant su klientais arba pacientais dažniausiai keliamas reikalavimas mokėti kalbą bent A2 lygiu. Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas teigė, kad situacija balandžio 17 dieną bus aptarta Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
Pasak A. Valotkos, dirbant su klientais arba pacientais dažniausiai keliamas reikalavimas mokėti kalbą bent A2 lygiu
Kovo viduryje parengtame dokumente Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija informuoja, kad nuo 2024-ųjų kovo, pasibaigus dviejų metų trukmės reikalavimo karo pabėgėliams iš Ukrainos mokėti lietuvių kalbą moratoriumui, pradės kalbos mokėjimo kontrolę. Teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“.
Dokumente taip pat teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“.
Tuo metu dokumento kopija feisbuke pasidalijusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.
„Liūdina ir stebina toks tiesmukas požiūris į savo darbą ir empatijos nuo karo nukentėjusiems žmonėms nebuvimas. Aš pati nei ukrainietiškai, nei rusiškai kalbėti nemoku, tačiau man nė karto nekilo problemų dėl kitataučių paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis naudojuosi kiekvieną savaitę. Be to, neįmanoma nematyti, kiek daug žmonių jau šneka lietuviškai ir visomis jėgomis stengiasi tai daryti“, – antradienio pavakarę feisbuke teigė A. Armonaitė.
„Gerai, kad į ministeriją gavome šio rašto kopiją. Imsimės visų priemonių, kad pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimas būtų sustabdytas“, – pridūrė ministrė.
Pasak Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių.
