Jungtinių Tautų ekspertai, atliekantys tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje Maskvai tęsiant savo plataus masto invaziją, pirmadienį įspėjo, kad kai kuri Rusijos žiniasklaidos retorika gali prilygti genocido kurstymui.
Kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje, tyrimo grupės vadovas Erikas Mose (Erikas Miosė) išreiškė susirūpinimą dėl kaltinimų genocidu Ukrainoje ir įspėjo, kad „kai kurie Rusijos valstybinės ir kitos žiniasklaidos priemonės skleidžiama retorika gali būti laikomi genocido kurstymu“.
„Pavyzdžiui, kai kurie Rusijos valstybinėje ir kitoje žiniasklaidoje skleidžiami žodžiai gali būti laikomi genocido kurstymu“, – sakė E. Mose.
Jis sakė, kad jo grupė tęsia tyrimus šiais klausimais.
Teisėjas iš Norvegijos vadovauja trijų asmenų Tyrimo komisijai, kurią Taryba sudarė pažeidimams, padarytiems nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, tirti.
Kovą pateiktoje pirmojoje išsamioje ataskaitoje grupė sakė nustačiusi, kad Rusijos institucijos įvykdė virtinę karo nusikaltimų.
Tuo metu E. Mose sakė, kad komisija žino apie kaltinimus genocidu, įskaitant priverstinį ukrainiečių vaikų perkėlimą į Rusijos kontroliuojamas teritorijas, ir pažadėjo atlikti tyrimą.
Pirmadienį atnaujintame pranešime apie padėtį jis sakė, kad komisija „toliau tiria atskiras situacijas, susijusias su įtariamu nelydimų nepilnamečių perkėlimu į Rusijos Federaciją, kurį vykdė Rusijos institucijos“.
Tyrėjai „apgailestauja, kad trūksta aiškumo ir skaidrumo, kiek, kokiomis aplinkybėmis ir kategorijomis vaikai buvo perkelti“, sakė jis.
komisija žino apie kaltinimus genocidu, įskaitant priverstinį ukrainiečių vaikų perkėlimą į Rusijos kontroliuojamas teritorijas
„Komisija mano, kad nepakankamos žinios apie tikslų perduotų vaikų skaičių ir aplinkybes gali trukdyti operatyviam grąžinimo procesui“, – pridūrė E. Mose.
Kankinimai
Kovo ataskaitoje nustatyta, kad Maskva įvykdė daugybę kitų karo nusikaltimų, įskaitant plataus masto išpuolius prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą, žudymus, kankinimus, išprievartavimus ir kitokį seksualinį smurtą.
Pirmadienį E. Mose sakė, kad komisija, kuri į Ukrainą vyko daugiau kaip 10 kartų, dabar atlieka išsamesnį tyrimą, kurio metu „taip pat gali paaiškėti, ar kankinimai ir išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą prilygsta nusikaltimams žmoniškumui“.
Be kita ko, jis sakė, kad komanda tiria, kodėl birželio 6 dieną Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje buvo sugriauta Naujosios Kachovkos užtvanka.
Komisija taip pat „surinko daugiau įrodymų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos savo kontroliuojamose teritorijose plačiai ir sistemingai naudojo kankinimus“, sakė jis.
Jis teigė, kad kankinimai daugiausia vyko įvairiuose Rusijos kontroliuojamuose sulaikymo centruose, ir pridūrė, kad kai kuriais atvejais „kankinimai buvo tokie žiaurūs, kad sukėlė aukos mirtį“.
Chersono srityje komisija nustatė, kad „Rusijos kariai prievartavo ir lytiškai smurtavo prieš 19–83 metų amžiaus moteris“.
E. Mose sakė, kad tokius veiksmus dažnai lydėjo grasinimai ar kiti pažeidimai, ir pridūrė, kad „dažnai šeimos nariai buvo laikomi gretimame kambaryje, todėl buvo priversti girdėti, kaip vyksta pažeidimai“.
„Komisija pakartoja esanti labai susirūpinusi dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje įvykdytų pažeidimų ir atitinkamų nusikaltimų masto ir sunkumo“, – sakė jis Tarybai, pabrėždamas, kad kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn.
Pasak jo, grupė taip pat priminė, kad Ukrainos institucijos turi „skubiai ir nuodugniai ištirti kelis savo pajėgų padarytų pažeidimų atvejus“.
