„Šiandien, kaip žinome, mūsų politika ir kultūra yra agresyviai sekuliarios. Liūdina, kad kai kurie mūsų lyderiai nori atriboti mūsų visuomenę nuo krikščioniškų idėjų ir vertybių. Mane neramina auganti krikščioniško požiūrio cenzūra internete ir socialiniuose tinkluose, tikinčių marginalizavimas kitose viešosios erdvės dalyse“, – pareiškė arkivyskupas José H. Gomez, Los Andželo arkivyskupas, JAV vyskupų konferencijos pirmininkas.
Didžiausios JAV katalikų bendruomenės vadovas balandžio viduryje kalbėjo Minesotos valstijos sostinės Sent Polo (Šv. Pauliaus) kapitolijuje, konferencijoje apie viešą katalikų balsą. „Šios mūsų visuomenės tendencijos ir kryptys atmeta Amerikos steigiamuosius principus, jų pasekmės mūsų visuomenei nėra sveikos“, – pridūrė jis. Dėl pandemijos konferencija vyko nuotoliniu būdu. Tačiau visų pirma arkivyskupas J. H. Gomez, reaguodamas į JAV aktualijas, į protestus dėl nuo policininkės rankos neseniai būtent Minesotos valstijoje žuvusio juodaodžio, pasmerkė rasizmą.
„Mes meldžiamės už taiką ir meldžiamės už teisingumą, už visų įtrauktų į paskutinę prievartą šeimas. Noriu, kad žinotumėte, jog Bažnyčia yra įsipareigojusi ilgalaikei lyderystei kovoje su rasizmu visose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Rasizmas, kaip mes visi žinome, yra sunki nuodėmė, dvasinė liga ir socialinis neteisingumas. Mes turime stovėti vienas šalia kito vieningai, kaip viena Bažnyčia, kad šis blogis būtų išrautas iš mūsų širdžių, iš kaimynų širdžių ir mūsų visuomenės struktūrų“, – kalbėjo Los Andželo arkivyskupas, priminęs popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Fratelli tutti“ principus. Pandemija išryškino ir pagilino jau egzistavusią nelygybę. Atsakas jai yra visų žmogiškų būtybių, turinčių vieną Tėvą, brolybė. Kūrėjas mums suteikė tokį pat orumą, tas pačias teises ir pareigas. Jis kviečia kurti vieną šeimą, kurioje būtų gerbiamas kiekvienas.
Tai nereiškia atsisakyti krikščioniškos tapatybės, priešingai, tai įmanoma išlaikant krikščionišką tapatybę, įsišaknijusią Jėzaus Kristaus Evangelijoje.
Bažnyčia nėra politinė partija, mes nesame aktyvistai. Mes – katalikai.
„Bičiuliai, tai labai svarbu! Mes esame Jėzaus Kristaus mokiniai! Mes nesame liberalai ar konservatoriai. Bažnyčia nėra politinė partija, mes nesame aktyvistai. Mes – katalikai. Tai pagrindinė mūsų tapatybė ir tai, kuo mes esame. Tai reiškia, kad mūsų požiūris į socialinį teisingumą ir mūsų veikimas yra skirtingi. Kaip katalikai, mes remiamės konkrečia samprata apie visuomenės tikslą, gyvenimo prasmę ir žmogaus asmens laimę. Jei tikime, kad Dievas yra mūsų Tėvas, turime tikėti, jog visi vyrai ir moterys yra mūsų broliai ir seserys. Jei tikime, kad Jėzus mirė dėl meilės kiekvienam žmogui, tada turime žinoti, jog ši meilė neaplenkia nei vieno“, – pabrėžė JAV Vyskupų Konferencijos pirmininkas.
Pasak jo, Amerikos kūrėjai buvo išmintingi žmonės, kurie suprato žmogaus silpnumą, polinkį į nuodėmę. Jų sukurta demokratija rėmėsi piliečių dorybėmis ir moralumu. Steigėjai manė, jog viešoji moralė turi remtis asmeniniais religiniais įsitikinimais ir praktika. Jie žinojo, kad be solidaus religinio ir moralinio pagrindo Amerikos įsipareigojimas žmonių lygybei ir laisvei negalės būti išpildytas. Šioje perspektyvoje aiškesnis ir „Fratelli tutti“ perspėjimas, jog nykstant Dievo jausmui, kaip ir supratimui, kad žmogaus gyvenimas yra Kūrėjo dovana, mūsų politika rizikuoja virsti vien konkuruojančių interesų kova. O šioje kovoje pralaimi vargšas, pažeidžiamas. Jei netikime Dievo tėvyste, tai nebelieka ir būtinos priežasties vienas su kitu elgtis kaip su broliu ar seserimi.
Todėl taip svarbu pabrėžti, kaip ir popiežius pabrėžia, pasak arkivyskupo Gomezo, jog religijos laisvė yra pamatinė teisė. Ne dėl jos pačios, o dėlto, kad Bažnyčia gyvybiškai prisidėtų prie socialinio teisingumo – ji nėra vien šalpos organizacija ar vieta, kur žmonės ateina pasimelsti. Ginti religijos laisvę reikia ne vien drąsos, bet ir nuoseklaus, iš tiesų krikščioniško gyvenimo.
Amerika tapo iš tiesų sekuliaria, joje kelią skinasi ideologijos, kurios redukuoja asmens orumą, neigia transcendentinį matmenį ir prasmę. Dėl šios priežasties sekuliarios socialinio teisingumo sampratos, nors ir vadovaujasi geromis intencijomis, nepajėgios sukurti sąlygų pilno asmens orumo išsiskleidimui. Galima pridurti: sekuliariame kontekste religingumas nedingo, pati politika tapo naująja religija. Bet kadangi joje nėra Dievo, ji dažnai žiauri ir negailestinga.
„Katalikiškoje sampratoje socialinis teisingumas susideda ne iš asmeninių tapatybių, daugiau materialinių gėrių ar daugiau galios kokiai grupei. Tikrasis socialinis teisingumas reiškia kurti visuomenę, kurioje žmonės gali būti geri, mylėti vienas kitą ir rūpintis vienas kitu, gali rasti Dievą ir žinoti, kad yra skirti rojui. Tikras socialinis teisingumas nepasiekiamas be žmogiško maloningumo, atjautos ir atleidimo“, – kalbėjo Los Andželo arkivyskupas. – (…) Bičiuliai, šiuo metu mūsų uždavinys yra perteikti šią nuostabią sampratą mūsų viešoje erdvėje, žadinti sąmoningumą apie Dievo meilę mūsų brolių ir seserų širdyse“.
Galima nesutikti ir karštai ginčytis dėl įvairių dalykų, tačiau, perspėjo arkivyskupas, katalikai niekada neturi įsileisti į širdį neapykantos ir elgtis su kitu, kaip su priešu, net jei patiria neteisingumą ir yra plūstami. Teis Dievas. „Mūsų darbas yra skelbti Kristų, mylėti priešus, dirbti mylint, kad žmonės būtų įtikinti, kad jų širdys ir protai keistųsi“, – sakė arkivyskupas J. H. Gomez.
