Alabamos valstijos (JAV) Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama pamaldų trikdymą prilyginti sunkiam nusikaltimui. Projektas, žinomas kaip House Bill 363 (HB 363), antradienį buvo patvirtintas 75 balsais „už“ ir 27 „prieš“ ir dabar bus svarstomas respublikonų kontroliuojamame valstijos Senate.
Pagal HB 363 nusikaltimu būtų laikomas sąmoningas įėjimas į bažnyčios pastatą siekiant sutrikdyti pamaldas, jei asmuo dalyvauja neteisėtame proteste, riaušėse ar elgiasi netvarkingai, priekabiauja prie pamaldų dalyvių arba trukdo patekti į bažnyčią ar iš jos išeiti.
Už pakartotinį pažeidimą grėstų C klasės sunkaus nusikaltimo kvalifikacija ir privaloma mažiausiai penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Įstatymo projektas pateiktas po to, kai praėjusį mėnesį didelio atgarsio sulaukė incidentas Minesotoje: protestuotojai įsiveržė į sekmadienio pamaldas „Cities Church“ – Pietų baptistų bendruomenėje – ir reikalavo atsistatydinti pastorių, kuris taip pat dirba federalinės imigracijos tarnybos pareigūnu. Įvykis sukėlė nacionalinę diskusiją, o kai kuriems protesto dalyviams pareikšti federaliniai kaltinimai.
Projekto autorius, respublikonas Gregas Barnesas, teigė, kad tai „religinės apsaugos įstatymas“, skirtas visų tikėjimų bendruomenėms.
Projekto autorius, respublikonas Gregas Barnesas, teigė, kad tai „religinės apsaugos įstatymas“, skirtas visų tikėjimų bendruomenėms. Jo žodžiais, niekas neturi teisės trikdyti pamaldų ar pažeisti kitų piliečių teisės laisvai išpažinti tikėjimą. Jis taip pat teigė, kad Minesotoje įvykęs protestas buvo „nepriimtinas“ ir kad Alabamoje toks elgesys nebus toleruojamas.
Demokratų atstovas Samas Jonesas sukritikavo projektą. Jis aiškino, kad pamaldų trikdymo prilyginimas sunkiam nusikaltimui yra perteklinis. Anot jo, baudžiamosios atsakomybės griežtinimas savaime nekeičia žmonių elgesio ir gali pernelyg apriboti teisę reikšti nesutikimą.
Minesotos incidentas atnaujino diskusiją, ar tokio pobūdžio protestai yra saugomi JAV Konstitucijos Pirmosios pataisos. Tačiau nepartinė žodžio laisvės organizacija „Foundation for Individual Rights and Expression“ pažymėjo, kad Pirmoji pataisa nesuteikia teisės įeiti į maldos namus ir savo elgesiu faktiškai nutraukti religines apeigas, net jei tai daroma protesto forma. Taip pat ji nesuteikia teisės likti privačioje nuosavybėje, jei savininkas paprašo ją palikti.
Panašų įstatymo projektą šį mėnesį pateikė ir respublikonų įstatymų leidėjas Kalifornijoje, tačiau manoma, kad demokratų kontroliuojamoje šios valstijos įstatymų leidyboje jis turi mažai galimybių būti priimtas.
