JAV pirmadienį surengė derybas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, norėdama sumažinti pastaruoju metu išaugusią įtampą dėl ginčijamo Kalnų Karabacho anklavo.
Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais. Per šiuos karus žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o dėl teritorijos, kurioje daugumą sudaro armėnai, nuolat kyla susirėmimai.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį susitiko su Armėnijos užsienio reikalų ministru Araratu Mirzojanu ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu (Džeichunu Bairamovu). Susitikimas įvyko prieš keturias dienas truksiančias derybas Valstybės departamento patalpose netoli Vašingtono.
Balandžio 23 dieną Azerbaidžanas paskelbė, kad įrengė patikros punktą Lačino koridoriuje – vienintelėje sausumos jungtyje tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho. Tai sukėlė Jerevano pasipiktinimą.
Armėnija šį žingsnį laiko abiejų šalių sutartų paliaubų pažeidimu.
Pasak Valstybės departamento atstovo spaudai Matthew Millerio (Metjaus Milerio), sekmadienį A. Blinkenas kalbėdamasis su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu) išreiškė susirūpinimą dėl patikros posto, kuris, pasak jo, kenkia pastangoms stiprinti pasitikėjimą taikos procesu.
Pasak M. Millerio, pokalbio metu A. Blinkenas pabrėžė, kad reikia kuo greičiau vėl atverti Lačino koridorių komercinėms ir privačioms transporto priemonėms.
Vienas JAV pareigūnas kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, pirmadienį teigė, kad derybomis siekiama normalizuoti santykius, o ne sudaryti taikos sutartį.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad ministrai galėtų susėsti ir pasikalbėti tarpusavyje“, – sakė jis.
Pareigūnas pridūrė, kad Vašingtonas tikisi, jog Armėnija ir Azerbaidžanas surengs sąžiningą ir atvirą diskusiją, ir pridūrė, kad susitikime aptarti įvairūs klausimai.
Įtampa dėl patikros punkto
2020 metais Maskva tarpininkavo dėl paliaubų tarp Jerevano ir Baku po vėliausių susirėmimų ir pasiuntė taikdarius prie Lačino koridoriaus.
Rusijai nukreipus dėmesį į savo invaziją Ukrainoje ir nenorint pakenkti santykiams su Azerbaidžaną palaikančia Turkija, JAV ir Europos Sąjunga siekia imtis iniciatyvos Jerevano ir Baku taikos derybose.
Rusijai nukreipus dėmesį į savo invaziją Ukrainoje ir nenorint pakenkti santykiams su Azerbaidžaną palaikančia Turkija, JAV ir Europos Sąjunga siekia imtis iniciatyvos Jerevano ir Baku taikos derybose
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona) praėjusią savaitę lankėsi šiose abiejose šalyse, siekdama sumažinti įtampą dėl patikros punkto.
Ji lankėsi Baku, po to – Jerevane ir ragino Azerbaidžaną atkurti judėjimą Lačino koridoriumi.
Spaudos konferencijoje Jerevane C. Colonna teigė, kad privalu gerbti Armėnijos teritorinį vientisumą.
„Vizito tikslas – dar kartą patvirtinti Prancūzijos paramą Armėnijos vyriausybei ir žmonėms“, – sakė ji.
Baku savo ruožtu pakartojo, kad šis kontrolės punktas yra įrengtas Azerbaidžano teritorijoje.
C. Colonna tvirtino, kad Armėnijai ir Azerbaidžanui svarbu atnaujinti derybas, siekiant išspręsti dešimtmečius besitęsiančią nesantaiką.
„Raginame jus ryžtingai žengti šiuo keliu“, – sakė C. Colonna. Jos teigimu, tai yra vienintelis būdas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
A. Blinkenas jau anksčiau yra susitikęs su šių abiejų šalių lyderiais – praėjusių metų lapkritį ir šių metų pradžioje Miuncheno saugumo konferencijoje.
Šeštadienį A. Blinkenas pasikalbėjo su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu ir taip pat pabrėžė taikos diskusijų svarbą bei pažadėjo JAV paramą.
