Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad „JAV armada“ juda Persijos įlankos link ir kad Vašingtonas atidžiai stebi Iraną, net ir po to, kai sumenkino artėjančių karinių veiksmų perspektyvą ir sakė, kad Teheranas atrodo suinteresuotas derybomis.
D. Trumpas ne kartą paliko galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną po to, kai Vašingtonas birželį parėmė 12 dienų trukusį Izraelio karą, kurio tikslas buvo susilpninti Irano branduolines ir balistinių raketų programas.
Pastarosiomis dienomis neišvengiamų Amerikos veiksmų perspektyva, regis, atsitraukė, abiem pusėms primygtinai reikalaujant suteikti diplomatijai galimybę.
Grįždamas iš Pasaulio ekonomikos forumo Davose, JAV prezidentas lėktuve žurnalistams sakė, kad Jungtinės Valstijos „dėl viso pikto“ siunčia „milžinišką laivyną“ Irano link.
„Mes stebime Iraną“, – sakė jis. – „Aš nenorėčiau, kad kas nors nutiktų, bet mes juos labai atidžiai stebime.“
Kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumą ketvirtadienį, D. Trumpas sakė, jog Jungtinės Valstijos pernai atakavo Irano urano sodrinimo objektus, kad Teheranas nepasigamintų branduolinio ginklo. Iranas neigia, kad jo branduolinė programa yra skirta ginklams gaminti.
„Negalima leisti, kad tai nutiktų“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė: „O Iranas tikrai nori kalbėtis, ir mes kalbėsimės.“
Irano revoliucinės gvardijos vadas taip pat ketvirtadienį perspėjo Vašingtoną, kad jo pajėgos „laiko pirštą ant gaiduko“.
Gruodžio pabaigoje prasidėję, dvi savaites trukę protestai sukrėtė Irano teokratinę vadovybę, vadovaujamą aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus), tačiau demonstracijos išblėso susidūrusios su represijomis, kurių metu, pasak aktyvistų, žuvo tūkstančiai žmonių. Susidorojimas su demonstrantais vyko beprecedenčio interneto prieigos išjungimo sąlygomis.
Praėjusią savaitę D. Trumpas atsisakė grasinimo smogti Iranui dėl protestų slopinimo, Baltiesiems rūmams pranešus, kad Teheranas sustabdė planuotas demonstrantų egzekucijas.
Konfrontacijoje, paženklintoje kintančia retorika, D. Trumpas antradienį perspėjo Irano lyderius, kad Jungtinės Valstijos „nušluos juos nuo Žemės paviršiaus“, jei būtų koks nors pasikėsinimas į jo gyvybę reaguojant į smūgį, nukreiptą prieš A. Khamenei.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) ketvirtadienį savo kalboje apkaltino Jungtines Valstijas ir Izraelį kurstant protestus kaip „bailų kerštą (…) už pralaimėjimą 12 dienų kare“.
„Teisėti taikiniai“
Revoliucinės gvardijos vadas generolas Mohammadas Pakpouras (Mohamadas Pakpuras) perspėjo Izraelį ir Jungtines Valstijas „vengti bet kokių klaidingų vertinimų“ ir pasimokyti iš „to, ką jie išmoko per primestą 12 dienų karą, kad jiems netektų susidurti su skausmingesniu ir labiau apgailėtinu likimu“.
„Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) ir brangus Iranas laiko pirštą ant gaiduko, pasirengę labiau nei bet kada, pasirengę vykdyti aukščiausiojo vado nurodymus ir priemones“, – sakė M. Pakpouras Gvardijos nacionalinės dienos proga. Jį citavo valstybinė televizija.
Aktyvistai kaltina IRGC tuo, kad ji atliko svarbų vaidmenį žiauriai slopinant protestus.
Šią grupuotę teroristine organizacija pripažino įvairios šalys, įskaitant Australiją, Kanadą ir Jungtines Valstijas, o aktyvistai jau seniai ragina panašių veiksmų imtis ir Europos Sąjungą bei Didžiąją Britaniją.
Tuo tarpu generolas Ali Abdollahi Aliabadi (Ali Abolahis Aliabadis), Irano jungtinės vadovybės štabo viršininkas, perspėjo, kad jei Amerika pultų, visi JAV interesai, bazės ir įtakos centrai taptų teisėtais taikiniais Irano pajėgoms.
Tikrasis aukų skaičius?
Pateikdama pirmąjį oficialų protestų aukų skaičių, Irano valdžia trečiadienį pranešė, kad žuvo 3 117 žmonių.
Irano kankinių ir veteranų fondo pranešime buvo atskirti vadinamieji kankiniai, saugumo pajėgų nariai, nekalti praeiviai, ir tai, ką jis pavadino JAV remiamais riaušininkais.
Pranešime teigiama, kad 2 427 žuvusieji laikomi kankiniais.
M. Pezeshkianas ketvirtadienį sakė, kad protestai yra natūrali piliečių teisė, tačiau reikia atskirti protestuotojus, kurių „rankos suteptos nekaltų žmonių krauju“.
Žmogaus teisių grupės teigia, jog aukų skaičius yra didelis dėl to, kad saugumo pajėgos tiesiogiai šaudė į protestuotojus, ir jog faktinis žuvusiųjų skaičius gali būti daug didesnis, net daugiau nei 20 tūkstančių.
Pastangas patvirtinti aukų skaičių apsunkino interneto išjungimas visoje šalyje. Stebėjimo tarnyba „NetBlocks“ ketvirtadienį pranešė, kad internetas buvo išjungtas daugiau kaip dvi savaites.
„Visi iš Irano pamažu atsirandantys įrodymai rodo, kad tikrasis per protestus žuvusių žmonių skaičius yra daug didesnis nei oficialusis“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Iran Human Rights“ (IHR) direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas (Mahmudas Amiri-Mogadamas), teigdamas, kad valdžios pateiktas aukų skaičius visiškai nepatikimas.
IHR teigia patvirtinusi mažiausiai 3 428 mirtis.
Kita NVO, JAV įsikūrusi HRANA, užfiksavo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių žūtį.
HRANA teigia, kad buvo suimtas mažiausiai 26 541 žmogus. Ketvirtadienį valstybinė televizija pranešė apie daugiau nei 200 papildomai sulaikytų žmonių provincijose, įskaitant Kermanšahą vakaruose ir Isfahaną centrinėje Irano dalyje.
