Vienas iš naujų Seimo veidų – Socialdemokratų frakcijos narys Martynas Katelynas. Jis vienas jauniausių naujos Seimo kadencijos narių. M. Katelynas šešerius metus vadovavo Krikščioniškosios kultūros institutui.
Jo visuomeninė veikla prasidėjo nuo tautinio jaunimo judėjimo “Pro Patria”. Vėliau jis tapo Varėnos savivaldybės tarybos nariu. Chemiko išsilavinimą turintis parlamentaras savo politinį kelią pradėjo Nacionalinio susivienijimo gretose, dabar jis bendradarbiauja su socialdemokratais.
Tad kviečiame iš arčiau susipažinti su dar vienu parlamentaru žinomu savo krikščioniškomis pažiūromis.
Ar galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, kokį vaidmenį jūsų gyvenime užima krikščionybė?
– Politiko darbą atlieku nuo 2019 m., kai tapau Varėnos savivaldybės tarybos nariu. Per šį laikotarpį supratau, kad egzistuoja reikšminga skirtis tarp asmens privačiame gyvenime išpažįstamų krikščioniškų įsitikinimų ir krikščioniškos politinės bei visuomeninės veiklos.
Krikščionys jau daug metų tai gali pastebėti ir Lietuvos Seimo narių tarpe – savo išpažįstamą krikščionybę deklaruojantys ir pirmose eilėse per Mišias matomi politikai balsavimuose dėl krikščioniams aktualių politinių klausimų ne visada atstovauja krikščionišką poziciją. Aš laikausi nuomonės, kad krikščionis politikas, visų pirma, turi atstovauti savo išpažįstamus principus politinėje veikloje. Darbais, o ne žodžiais ir deklaracijomis.
Nors savivaldybės politikoje su vertybiniais klausimais beveik nesusidurdavau, keletą metų krikščionišką visuomeninę veiklą vykdžiau nevyriausybiniame sektoriuje, dirbdamas Krikščioniškos kultūros instituto vadybininku ir direktoriumi.
Už tai, kad aktyviai palaikiau prigimtinės šeimos sampratą, iš jos kildinamų vertybių išsaugojimą ir principingai pasisakiau dėl kitų krikščioniams aktualių visuomeninių klausimų, teko atlaikyti kai kurių mūsų šalies politikų ir žiniasklaidos atstovų viešą puolimą, absurdiškus kaltinimus, neva atstovauju priešiškiems Lietuvai interesams. Kartais visa tai peraugdavo į paprasčiausią šmeižtą.
Taigi, patyriau, kad politikoje ir visuomeninėje veikloje atstovauti krikščioniškus principus šiandien yra iššūkių keliantis darbas.
Kaip jaučiatės pirmą kartą tapęs Seimo nariu?
– Viena vertus, tai jaudinantis ir įpareigojantis naujas etapas mano veikloje. Kita vertus, jau turiu daugiau nei 5 metų patirtį atstovaujant Varėnos rajono gyventojams vietiniu lygmeniu.
savo išpažįstamą krikščionybę deklaruojantys ir pirmose eilėse per Mišias matomi politikai balsavimuose dėl krikščioniams aktualių politinių klausimų ne visada atstovauja krikščionišką poziciją.
Šiuose rinkimuose Dzūkijos žmonių man suteiktas mandatas atstovauti juos ir visos Lietuvos žmones nacionaliniu lygmeniu Seime yra labai svarbus padrąsinimas žengiant šiuo nauju keliu ir ženklas, kad iš manęs tikimasi darbų, susijusių su teigiamais pokyčiais šalyje. Viliuosi, jog šiuos lūkesčius pavyks pateisinti.
Kodėl būtent su jūsų atstovaujama politine jėga susiejote savo politinį kelią?
– Pastaraisiais metais Lietuvos socialdemokratai tapo svarbiausia opozicine politine jėga Varėnos rajone. Siekiant sustiprinti atsvarą šiame krašte daugelį metų dominuojantiems liberalams priėmiau sprendimą bendradarbiauti su vietos socialdemokratais.
Juolab, radome sutarimą visais vertybiniais klausimais. Tiesa, socialdemokratų partijai nepriklausau. Nepaisant to, mano politiniai bičiuliai išreiškė pasitikėjimą manimi, mano principinėmis vertybėmis, todėl delegavo mane kaip partijos atstovą Dzūkijos vienmandatėje apygardoje.
Be Varėnos socialdemokratų nebūtų įmanoma pergalė prieš liberalus. Esu jiems be galo dėkingas.
Kaip planuojate atstovauti krikščionišką poziciją Seime?
– Savo politinėje veikloje, ypač priimant sprendimus vertybiniais klausimais, planuoju vadovautis krikščioniškomis vertybėmis, todėl būsiu atviras konsultacijoms tiek su Bažnyčios atstovais, tiek su kitais krikščioniškos Lietuvos išsaugojimu besirūpinančiais piliečiais.
Kokioms krikščioniškoms vertybėms jūsų manymu naujos sudėties Seime kyla didžiausia grėsmė, kalbant apie įstatymų leidybą?
– Pastarąsias dvi Seimo kadencijas Lietuvos Seime matėme pastovius liberalių pažiūrų politikų bandymus transformuoti šiuo metu Lietuvos teisėje ir, net neabejoju, daugumos mūsų piliečių sąmonėje vyraujančią prigimtinės vyro ir moters kuriamos šeimos sampratą. Gali būti taip, kad naujoje Seimo kadencijoje šie bandymai tęsis.
Todėl manau, kad didžiausia grėsmė šiandien Lietuvoje kyla būtent šeimos vertybėms. Nepalaikysiu bandymų įstatymų leidyboje paneigti prigimtinę šeimą, nesvarbu kokia forma – santuokos instituto transformavimu, partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimu – tai būtų daroma.
Tuo pat metu, neprieštarausiu, kad faktiškai susiklostę, bet šeimos sampratos neatitinkantys, santykiai tarp asmenų būtų sureguliuoti Civiliniame kodekse, pavyzdžiui, „artimo ryšio“ institutu, kuris nepaneigtų prigimtinės šeimos sampratos, bet suteiktų galimybę netradicinėms (tuo pačiu ir tradicinėms) poroms tvarkyti ūkinius bendro gyvenimo klausimus.
Ačiū už pokalbį.
