Siūloma darbdaviui iki 600 eurų sumos per metus sumokėjus už darbuotojo sporto ir sveikatingumo paslaugas jų neapmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė su kolegomis inicijuoja tokią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą tikėdamasi, kad pakeitimas paskatins gyventojų fizinį aktyvumą.
Pagal projektą, GPM nebūtų apmokestinama darbdavio apmokėta suma už darbuotojui suteiktas sporto ir sveikatingumo paslaugas, jeigu jų vertė neviršija 600 eurų per metus.
Iniciatoriai pažymi, kad panaši tvarka galioja aplinkinėse šalyse: Švedijoje už vieno darbuotojo sveikatinimą darbdavys gali skirti iki 500 eurų per metus, Estijoje – iki 400 eurų per metus.
Latvijoje mokestinė priemonė, leidžianti darbdaviui sumokėti už darbuotojo sveikatingumo paslaugas, įsigaliojo nuo sausio ir darbdavys sveikatingumo išlaidoms vienam darbuotojui gali skirti iki 480 eurų per metus.
Suomijoje darbdavys už darbuotojo sveikatingumo ir kultūros paslaugas gali sumokėti iki 400 eurų per metus.
Pataisos iniciatoriai pažymi, kad Lietuvoje 85 proc. vyrų ir 90 proc. moterų neįgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos fizinio aktyvumo normos: per savaitę sportui skirti 300 minučių.
Aiškinamajame rašte patiekiami duomenys, kad Lietuvoje visiškai nesportuoja ir nesimankština apie 44 proc. gyventojų, apie 4 proc. mirčių siejamos su mažu fiziniu aktyvumu.
Eurobarometro tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvoje padaugėjo fiziškai pasyvių gyventojų – nuo 46 proc. 2013 metais iki 51 proc. 2017 metais.
„Vadinasi, situacija Lietuvoje tik blogėja ir nesiimant aktyvių veiksmų, neskatinant asmenų sportuoti ir sveikatintis, situacija tik dar labiau pablogės. Šiuo metu fiziškai pasyvių gyventojų ES yra 46 proc., todėl vidutinis Lietuvos gyventojas yra gerokai pasyvesnis nei ES vidutinis gyventojas“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Daugiausiai besimankštinančių, reguliariai sportuojančių asmenų yra Suomijoje (69 proc.), Švedijoje (67 proc.) ir Danijoje (63 proc.).
