Sausio 14 d. Seime vyks tarptautinė konferencija „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika – tarptautinė patirtis”.
Mūsų pašnekovas, vienas renginio pranešėjų, dr. Arpadas Jozsefas Meszarosas (Arpadas Jožefas Mesarošas) – Maria Kopp demografijos ir šeimų instituto viceprezidentas strategijai (Vengrija). Jo pranešimo tema: „Šeima pirmiausia: Vengrijos šeimos politikos patirtis“.
Maria Kopp demografijos ir šeimų institutas (KINCS) veikia kaip Vengrijos Kultūros ir inovacijų ministerijos Šeimos reikalų valstybės sekretoriato paramos institucija. Nuo 2018 m. KINCS vykdo šeimos mokslinius tyrimus ir analizę, jungdamas mokslo pasaulį su politikos formavimu ir sprendimų priėmimu. Vadovaudamasis profesorės Mários Kopp dvasia, institutas siekia stiprinti šeimas.
Kurios šeimos politikos priemonės Vengrijoje turėjo didžiausią poveikį gimstamumui, o kurios liko daugiau deklaratyvios?
Šeimų stiprinimo per šeimos politiką procese Vengrijos vyriausybė inicijavo visą eilę priemonių, skirtų įvairioms šeimų situacijoms. Tarp jų buvo ir Šeimos apsaugos veiksmų planas, įsigaliojęs 2019 m. liepą / 2020 m. sausį.
Jis apėmė tokias priemones kaip lengvatinių būsto paskolų plėtra, hipotekos įsipareigojimų nurašymas šeimoms su vaikais, gyventojų pajamų mokesčio lengvata motinoms, auginančioms keturis ar daugiau vaikų, parama gausioms šeimoms, norinčioms įsigyti automobilį, lopšelių statybos programa bei seneliams skirto GYED (vaiko priežiūros išmokos) įvedimas.
Iki šiol veiksmingiausiomis laikomos šios priemonės:
– paskola besilaukiančioms šeimoms;
– būsto įsigijimo rėmimas per būsto subsidijas ir palūkanų kompensavimu grindžiamas paskolas (taip pat šeimoms, planuojančioms vaikus, ar asmenims, ketinantiems įsigyti pirmąjį nekilnojamąjį turtą – butą ar namą);
– mokestinės lengvatos (šeimos apmokestinimas ir gyventojų pajamų mokesčio lengvata motinoms, auginančioms daugiau vaikų, arba motinoms, susilaukusioms vieno vaiko iki 30 metų amžiaus);
– pradėta lopšelių statybos programa, užtikrinanti prieinamesnes vietas vaikams iki trejų metų, kai abu tėvai aktyviai dalyvauja darbo rinkoje.
Leiskite pateikti keletą pagrindinių skaičių. Šios priemonės sulaukė itin didelio susidomėjimo: 280 tūkst. asmenų pasinaudojo paskola besilaukiančioms šeimoms, panašus skaičius šeimų persikėlė į naujus ar didesnius būstus, dešimtys tūkstančių šeimų sulaukė paskolų nurašymo, o apie 60 tūkst. motinų, auginančių keturis ar daugiau vaikų, tapo atleistos nuo mokesčių (nuo 2025 m. spalio 1 d. ši lengvata išplėsta motinoms su trimis vaikais, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – motinoms iki 40 metų, auginančioms du vaikus). Be to, lopšelių vietų skaičius padvigubėjo – nuo 32 tūkst. 2010 m. iki daugiau nei 70 tūkst. 2025 m.
Pastebėta, kad seneliams skirta vaiko priežiūros išmoka praktikoje naudojama gana ribotai. Tai gali rodyti, jog visuomenė dar nėra visiškai pasirengusi šią priemonę taikyti nacionaliniu mastu.
Svarbiausia išvada – šeimos politikos priemonių lankstumas ir nuolatinis tobulinimas gali suteikti naują, reikšmingą impulsą ateinančiai kartai ir užtikrinti jaunimui itin veiksmingą paramą.
Kiek gimstamumą lemia ekonomika, o kiek – kultūra, vertybės ir viešoji komunikacija?
Ekonominės priemonės yra itin svarbios siekiant vieno iš pagrindinių mūsų tikslų – suteikti veiksmingą paramą šeimoms, tėvams vaikus planuojant ir auginant bei padaryti vaikų susilaukimą finansiškai naudingą.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad vien ekonominių priemonių gali nepakakti. Būtina akcentuoti šeimos ir vaikų kultūrinę reikšmę tiek tautos gerovei, tiek mūsų pačių, kaip žmonių, gyvenimui.
šeimos politikos priemonių lankstumas ir nuolatinis tobulinimas gali suteikti naują, reikšmingą impulsą ateinančiai kartai ir užtikrinti jaunimui itin veiksmingą paramą.
Šios pastangos papildo finansinius paskatinimus, kurdamos aplinką, kurioje šeimos kūrimas yra ne tik ekonomiškai įmanomas, bet ir socialiai skatinamas. Vien finansinės paskatos gali būti nepakankamos, jei jų nelydi visuotinis kultūrinis palaikymas, pozityvi žiniasklaidos laikysena ir suinteresuotų šalių, įskaitant darbdavius, parama, siekiant atkurti šeimos vertybių ir motinystės socialinį pripažinimą.
Be Vengrijoje įgyvendintų konkrečių priemonių, taip pat buvo dedamos pastangos kovoti su neigiamais stereotipais ir aktyviai skatinti šeimos vertybes.
Kaip užtikrinti šeimos ir demografinės politikos tęstinumą per politinius ciklus?
Akivaizdu, kad šeimos politikos tikslams, principams ir pamatinėms nuostatoms būtinas bendras visuomenės sutarimas. Ne mažiau akivaizdu ir tai, kad reikia priemonių, leidžiančių sukurti ir išlaikyti ilgalaikį politinį konsensusą per skirtingus valdžios ciklus.
Tai ypač svarbu atsižvelgiant į aplinkybę, jog demografiniai pokyčiai ir veiksmingas atsakas į demografinius iššūkius reikalauja laiko – ne ketverių metų politinių ciklų, bet mažiausiai kelių dešimtmečių.
Todėl gyvybiškai svarbu iš naujo kurti šeimai palankią visuomenę, siekiant atkurti šeimos vertybių socialinį pripažinimą, ypač pabrėžiant motinystės svarbą.
Kokias tarptautines praktikas Lietuvai vertėtų perimti artimiausiu metu?
Strateginiu požiūriu Vengrijoje tapo akivaizdu, kad veiksmingiausios šeimos politikos priemonės šioje srityje gali būti grindžiamos trimis ramsčiais: tinkamo būsto užtikrinimu, šeimų finansiniu stabilumu ir darbo bei šeimos gyvenimo pusiausvyros skatinimu abiem tėvams.
Vertėtų apsvarstyti, kaip šie elementai galėtų veikti išvien, siekiant pakeisti visuomenės nuostatas taip, kad jos taptų palankesnės šeimai ir labiau orientuotos į šeimos vertybes. Tam reikėtų rimtų žingsnių iš valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotų lygmenų – Bažnyčių, savivaldybių, žiniasklaidos, darbdavių ir kt.
Todėl norėčiau ypač pabrėžti aiškių tikslų ir principų, taip pat pamatinių ramsčių, ant kurių galėtų būti kuriami Lietuvos sprendimai, apibrėžimo svarbą. Manau, kad pirmiau minėti antrasis ir trečiasis ramsčiai galėtų būti tinkami ir Lietuvai.
