Pastarosiomis savaitėmis Grenlandija vis aiškiau tampa ne regioniniu, bet tarptautiniu geopolitiniu klausimu, atsidūrusiu tarp didžiųjų valstybių interesų, NATO saugumo darbotvarkės ir pačios salos politinio apsisprendimo.
Vašingtonui viešai sukritikavus Daniją dėl nepakankamos Grenlandijos gynybos, Kopenhaga ėmėsi aktyvios diplomatijos ir aiškių politinių signalų tiek sąjungininkams, tiek Jungtinėms Valstijoms.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas (Troelsas Lundas Pulsenas) paskelbė, kad šalis stiprins karinį buvimą Grenlandijoje ir sieks didesnio NATO vaidmens Arktyje. Jo teigimu, Danija palaiko nuolatinį dialogą su sąjungininkais ir ruošiasi aktyvesnėms bendroms pratyboms bei didesniam Aljanso matomumui regione jau nuo 2026 metų. Šie pareiškimai nuskambėjo itin jautriu momentu – prieš pat Grenlandijos, Danijos ir JAV pareigūnų susitikimą Baltuosiuose rūmuose.
Papildomą politinį svorį situacijai suteikė ir Prancūzijos sprendimas vasario 6 dieną atidaryti konsulatą Grenlandijoje. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro) šį žingsnį įvardijo kaip aiškų politinį signalą, rodantį Prancūzijos norą labiau įsitraukti ne tik diplomatiškai, bet ir mokslo bei strateginio bendradarbiavimo srityse. Sprendimas buvo priimtas dar praėjusią vasarą, po prezidento Emmanuelio Macrono vizito Grenlandijoje, tačiau dabartiniame kontekste jis įgauna kur kas platesnę reikšmę.
Įtampa regione tiesiogiai siejama su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimais. Beveik prieš metus sugrįžęs į Baltuosius rūmus, jis ne kartą viešai užsiminė apie galimą Grenlandijos perėmimą iš Danijos, argumentuodamas tai nacionalinio saugumo sumetimais ir būtinybe užkirsti kelią Rusijos ar Kinijos įtakai Arktyje. Nors abi šios valstybės pastaraisiais metais suintensyvino veiklą regione, jos nėra pareiškusios teritorinių pretenzijų Grenlandijai, kurioje Jungtinės Valstijos jau seniai turi karinę bazę.
Tuo pat metu pati Grenlandija vis garsiau deklaruoja savo politinę valią. Ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas (Jensas Frederikas Nilsenas) aiškiai pareiškė, kad autonominė teritorija rinktųsi likti Danijos dalimi, o ne tapti Jungtinių Valstijų kontroliuojama. „Šiuo metu susiduriame su geopolitine krize, ir jei turime rinktis tarp Jungtinių Valstijų ir Danijos, renkamės Daniją“, – pabrėžė jis Kopenhagoje surengtoje spaudos konferencijoje kartu su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen (Mete Frederiksen).
Pastaroji neslėpė, kad Danijai tenka atlaikyti „visiškai nepriimtiną mūsų artimiausio sąjungininko spaudimą“. Ši frazė atskleidžia platesnę problemą: Grenlandijos klausimas vis labiau tampa ne tik regioninio saugumo, bet ir transatlantinių santykių išbandymu.
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį išreiškė paramą Grenlandijai, sakydama, kad Arkties sala, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nori kontroliuoti, „priklauso jos žmonėms“.
„Man svarbu, kad grenlandiečiai žinotų ir jie tai žino iš darbų, ne tik iš žodžių, kad mes gerbiame grenlandiečių norus ir jų interesus, ir kad jie gali mumis pasikliauti“, – sakė ji spaudos konferencijoje Briuselyje.
