Glazge (Škotija) planuojama uždaryti 24 katalikų bažnyčias – apie pusę mieste veikiančių šventovių. Glazgo arkivyskupas Williamas Nolanas (Viljamas Nolanas) sprendimą aiškina gerokai sumažėjusiu Mišių dalyvių skaičiumi ir kunigų trūkumu: per penkerius jo vadovavimo arkivyskupijai metus aktyviai tarnaujančių kunigų sumažėjo trečdaliu.
„Parapijų yra per daug, o žmonių – per mažai; bažnyčių per daug, o kunigų – per mažai“, – tikinčiųjų bendruomenėms skirtame laiške rašė arkivyskupas.
W. Nolanas laišku kreipėsi į katalikų bendruomenes, reaguodamas į pasklidusias kalbas apie numatomus pokyčius, ir patvirtino, kad bus uždarytos 24 bažnyčios.
„Kai buvo steigiamos šios parapijos ir statomos bažnyčios, Mišiose dalyvaudavo gerokai daugiau žmonių nei dabar. Kai kurios didžiausios mūsų bažnyčios šiandien stovi vietovėse, kur Mišias lanko mažiausiai žmonių“, – aiškino arkivyskupas.
Laiške daug dėmesio skirta ir kunigų trūkumui. Pasak W. Nolano, per penkerius jo vadovavimo Glazgo arkivyskupijai metus aktyviai tarnaujančių kunigų skaičius sumažėjo trečdaliu. Daugumai likusių kunigų yra daugiau kaip 60 metų, o jaunesnis nei 45 metų yra tik vienas.
Arkivyskupas taip pat pažymėjo, kad be iš užsienio atvykusių kunigų ir savanorių „padėtis būtų dar kritiškesnė nei dabar“.
Arkivyskupas taip pat pažymėjo, kad be iš užsienio atvykusių kunigų ir savanorių „padėtis būtų dar kritiškesnė nei dabar“.
„Mūsų parapijos ir bažnyčios mums labai brangios, su jomis siejasi daugybė svarbių prisiminimų. Todėl parapijų skaičiaus mažinimas ir bažnyčių uždarymas bus skausmingas. Tačiau šio skausmo neišvengsime, jei vengsime pažvelgti tikrovei į akis“, – rašė W. Nolanas.
Katalikų apžvalgininkas Markas Lambertas socialiniame tinkle „X“ planuojamus uždarymus pavadino „nepaprastais“, ypač atsižvelgiant į gilias Glazgo katalikiškas tradicijas. Jis paragino Bažnyčią kritiškai įvertinti savo veiklą ir stengtis pakeisti nuosmukio kryptį, o ne vien valdyti jo pasekmes.
„Krizė prasidėjo dar iki arkivyskupo Nolano, todėl būtų neteisinga asmeniškai jį kaltinti dėl dešimtmečius trunkančios sekuliarizacijos. Tačiau vyskupų vadovavimo negalima vertinti vien pagal tai, kaip jie tvarkosi su mažėjančio religinio aktyvumo pasekmėmis“, – teigė M. Lambertas.
„Ištisas kartas vyskupai buvo atsakingi už katalikų tikėjimo saugojimą ir perdavimą“, – pridūrė jis. „Jeigu viena po kitos einančios kartos nutolo nuo tikėjimo, jeigu kunigystės pašaukimų beveik nebeliko, o mūsų protėvių pastatytas bažnyčias dabar tenka uždaryti, tikrai turime teisę klausti, ar Bažnyčios pastoraciniai prioritetai, katechezė, evangelizacija ir katalikiškų šeimų ugdymas buvo pakankami, kad būtų tinkamai atsakyta į šį iššūkį“, – sakė M. Lambertas.
