Vienoje įsikūrusi organizacija „Krikščionių netolerancijos ir diskriminacijos Europoje observatorija“ (OIDAC) atmetė Vokietijos visuomeninio transliuotojo NDR ir naujienų laidos „Tagesschau“ faktų patikrinimo išvadas dėl bažnyčių padegimų. Faktų tikrinimo projekte „rabbit hole“ suabejota OIDAC pateiktais duomenimis, pagal kuriuos 2024 m. Europoje užfiksuoti 33 bažnyčių padegimo atvejai.
„Priešingai, nei teigiama pačioje faktų patikroje, šis reportažas anaiptol nėra paremtas vien faktais. Jame pateikiamas aiškiai šališkas vaizdas, nes atrenkami tik tie faktai, kurie atitinka pasirinktą pasakojimą“, – CNA Deutsch perduotame pareiškime teigė OIDAC direktorė Anja Tang.
Pasak jos, reportaže suplakamos pasaulinė, Europos ir Vokietijos situacijos, todėl sumenkinama daugybė itin rimtų atvejų. „Kai kurios informacijai suprasti būtinos detalės visiškai nepateikiamos, o ESBO net nepaminima“, – pridūrė ji.
Rengdama vaizdo įrašą „Kodėl degė šios bažnyčios?“ redakcija kreipėsi į policiją ir prokuratūras dėl visų 33 OIDAC nurodytų atvejų. Kaip skelbė „katholisch.de“, atsakymus pateikė 27 institucijos, tačiau nė viena jų nenustatė, kad padegimus būtų paskatinęs prieš krikščionis nukreiptas motyvas.
Daugeliu atvejų padaryta žala buvo nedidelė, o įtariamieji neretai buvo vaikai ar paaugliai. „Tagesschau“ duomenimis, Vokietijos federalinė kriminalinė policija (BKA) 2024 m. neužfiksavo nė vieno politiškai motyvuoto bažnyčios padegimo.
CNA Deutsch paklausta, kuo remdamasi OIDAC neišaiškintus atvejus įtraukia į galimų prieš krikščionis nukreiptų išpuolių statistiką, A. Tang paaiškino, kad organizacija vadovaujasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) metodika.
„OIDAC Europe fiksuoja prieš krikščionis nukreiptus incidentus remdamasi ESBO metodika. Pagal ją tyčiniai išpuoliai prieš bažnyčias, mečetes, sinagogas ir kitus religinius pastatus dėl šių vietų simbolinės reikšmės gali būti laikomi vienu iš galimo išankstinio nusistatymo motyvo požymių. Tai ypač svarbu vandalizmo ir padegimų atvejais, kai tokių nusikaltimų išaiškinama labai nedaug“, – aiškino ji.
Pasak A. Tang, pagal šią metodiką išpuoliai prieš religinius pastatus, esant atitinkamiems požymiams, gali būti registruojami kaip galimi neapykantos nusikaltimai net ir tuomet, kai įtariamasis dar nenustatytas arba jo motyvas nėra teisiškai įrodytas.
Pasak A. Tang, pagal šią metodiką išpuoliai prieš religinius pastatus, esant atitinkamiems požymiams, gali būti registruojami kaip galimi neapykantos nusikaltimai net ir tuomet, kai įtariamasis dar nenustatytas arba jo motyvas nėra teisiškai įrodytas.
Dar rugsėjį NDR autorei Cristinai Helberg (Kristinai Helberg) A. Tang rašė, kad OIDAC išbraukia atvejį iš savo duomenų bazės, jeigu vėliau paaiškėja, kad užpuolikas veikė dėl aiškiai nustatyto psichikos sutrikimo ir nebuvo išankstinio nusistatymo motyvo.
„Tačiau nepilnamečių įtariamųjų atvejais to nedarome, nes vien amžius neleidžia spręsti apie jų motyvaciją“, – teigė OIDAC direktorė.
OIDAC pareiškime taip pat nurodoma, kad „Tagesschau“ redakcijai buvo iš anksto aiškiai paaiškinta, jog organizacijos duomenys renkami pagal ESBO metodiką.
„Jeigu norite kritikuoti šią duomenų rinkimo metodiką, prašau aiškiai nurodyti, kad kritikuojate ESBO metodiką“, – NDR autorei rašė A. Tang.
NDR paskelbtuose šaltiniuose matyti, kad OIDAC direktorė aiškiai buvo nurodžiusi ESBO metodiką, tačiau pačiame vaizdo įraše ši organizacija nepaminėta.
ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) atmintinėje apie prieš krikščionis nukreiptus neapykantos nusikaltimus nurodoma, kad vertinant galimą išankstinio nusistatymo motyvą svarbu atsižvelgti ir į tai, ar taikiniu tapo religinę arba kultūrinę reikšmę turinti vieta, pavyzdžiui, bažnyčia, krikščionių kapinės ar mokykla.
Dokumente taip pat pažymima, kad jeigu nėra kitų aiškių nusikaltimo motyvų, gali būti pagrindo svarstyti, ar išpuolį paskatino išankstinis nusistatymas.
„Tagesschau“ vaizdo įraše OIDAC pristatyta kaip „apsiskelbusi stebėsenos organizacija“. OIDAC tokį apibūdinimą atmetė ir pabrėžė, kad jau daugiau kaip dešimt metų oficialiai teikia duomenis ESBO rengiamai neapykantos nusikaltimų ataskaitai.
„Nors mūsų organizacija jau daugiau kaip dešimtmetį yra viena iš oficialių ESBO neapykantos nusikaltimų ataskaitos duomenų teikėjų ir glaudžiai bendradarbiauja su šia institucija, reportaže ji pristatoma kaip „apsiskelbusi“ stebėsenos organizacija. Ką tai apskritai turėtų reikšti?“ – teigiama pareiškime.
ESBO 2024 m. Vokietijai skirtame puslapyje OIDAC iš tiesų nurodoma kaip duomenis teikianti organizacija. Jame rašoma, kad dauguma prieš krikščionis nukreiptų incidentų buvo susiję su turto sugadinimu, įskaitant vandalizmą, išniekinimą ir kelis bažnyčių padegimus.
Tačiau ESBO kartu pažymi, kad šie duomenys grindžiami savanoriškais pilietinės visuomenės organizacijų pranešimais. Todėl jie neparodo nei tikrojo incidentų skaičiaus, nei to, kurios bendruomenės nuo tokių išpuolių nukenčia labiausiai.
OIDAC sudarytame 33 atvejų sąraše, kurį NDR paskelbė kartu su savo medžiaga, yra ir rimtų gaisrų. 2024 m. sausį Šv. Valpurgos bažnyčioje prie altoriaus kilo gaisras, per kurį, be kita ko, sudegė prakartėlė. Nuostoliai įvertinti maždaug 50 tūkst. eurų.
„Tagesschau“ vaizdo įraše daug dėmesio skirta interneto įrašams, kuriuose dėl bažnyčių gaisrų kaltinti musulmonai. Kartu pabrėžta, kad OIDAC nuo tokių teiginių oficialiai atsiriboja.
NDR autorei paklausus apie kaltinimus, esą OIDAC ataskaitomis naudojamasi kurstant priešiškumą musulmonams, A. Tang atsakė, kad organizacija tokį požiūrį atmeta.
„Iki šiol mums tai nebuvo priekaištaujama. Priešingai, interviu aiškiai pabrėžiu, kad dėl žemo nusikaltimų išaiškinimo rodiklio negalima daryti apibendrintų išvadų apie kaltininkų grupes, ir nuo tokių teiginių atsiriboju“, – sakė ji.
Vaizdo įraše taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad organizaciją įkūrė Austrijos liaudies partijos (ÖVP) parlamentarė Gudrun Kugler. Reportaže teigta, kad OIDAC veikiausiai ir pati siekia daryti politinį spaudimą.
A. Tang tokį vertinimą atmetė. „Priekaištauti nevyriausybinei organizacijai, kad ji nori daryti „politinį spaudimą“, iš esmės yra absurdiška ir dar vienas pavyzdys, kaip reportaže formuojamas tam tikras požiūris. Iš esmės kiekviena nevyriausybinė organizacija siekia pasiekti sprendimų priėmėjus ir atkreipti jų dėmesį į savo keliamas problemas“, – teigė ji.
„Įsivaizduokite, kad „Amnesty International“ nesiektų politinio spaudimo – tuomet organizacija iš karto prarastų savo egzistavimo pagrindą“, – pridūrė OIDAC direktorė.
Pasak A. Tang, viena pagrindinių OIDAC rekomendacijų – Europos Sąjungoje įsteigti koordinatoriaus kovai su netolerancija ir diskriminacija prieš krikščionis pareigybę. Ji būtų panaši į jau veikiančius koordinatoriaus mandatus kovos su antisemitizmu ir antimusulmoniška neapykanta srityse.
„Taip būtų siekiama spręsti problemą, kurios mastas, priešingai nei pateikiama reportaže, Europoje, kaip rodo duomenys, didėja“, – tvirtino OIDAC direktorė.
Dar 2024 m. BKA atstovė OIDAC paaiškino, kas Vokietijoje įtraukiama į politiškai motyvuotų nusikaltimų statistiką. Pasak jos, tokie nusikaltimai kaip bažnyčių turto sugadinimas ar padegimai į šią statistiką nepatenka, jeigu nenustatomas politinis motyvas.
OIDAC pareiškime taip pat priekaištaujama, kad vaizdo įraše nepaminėtas BKA užfiksuotas politiškai motyvuotų nusikaltimų prieš krikščionis augimas 2022–2023 metais.
BKA duomenimis, tokių nusikaltimų skaičius išaugo nuo 135 atvejų 2022 m. iki 277 atvejų 2023 metais.
„Faktas, kad kaltininkai, kaip dažnai nutinka vandalizmo ir padegimų atvejais, nesulaikomi, nekritiškai vertinamas kaip įrodymas, jog išpuoliai nebuvo nukreipti prieš krikščionis, nors kalbama apie maldos namų padegimus“, – teigiama OIDAC pareiškime.
Rugsėjį A. Tang tą pačią mintį NDR suformulavo trumpiau: „Tai, kad motyvas nenustatytas, dar nereiškia, jog jo nebuvo.“
