Gitanas Nausėda demagogija pavadino valančiųjų politikų priekaištus, jog ragindamas sparčiau kelti mokytojų atlyginimus jis nenurodo finansavimo šaltinių. Pasak G. Nausėdos, valstybės biudžeto pajamos būtų didesnės, jei būtų įgyvendinta mokesčių reforma.
„Šitą demagogiją aš girdžiu jau keletą metų iš eilės. Kiekviename savo metiniame pranešime teigiau tai, kad turime kaip galima greičiau įgyvendinti mokesčių reformą. Reformų langas veriasi“, – žurnalistams Nemenčinėje ketvirtadienį sakė prezidentas.
„Tai dariau turbūt nuo 2021 metų. Bet tuo metu nuotaikos buvo visiškai kitokios: ai, suspėsim, ai, padarysim. Galiausiai mūsų akyse tas reformų langas užsivėrė, o būtent ta mokesčių reforma turėjo tapti galimu šaltiniu siekiant papildyti valstybės biudžeto pajamas“, – pridūrė G. Nausėda.
Šalies vadovui anksčiau paraginus atlyginimus mokytojams pagal opozicijos siūlymus kelti daugiau, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad jis turėtų nurodyti šaltinius tokiam siūlymui, o premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad reikėtų matyti bendrą biudžeto kontekstą, „o ne pasiųsti Vyriausybę kaip tą našlaitę žibučių žiemą paieškoti, kažkokių ten pinigų ir atnešti, padėti ant stalo“.
Šalies vadovui anksčiau paraginus atlyginimus mokytojams pagal opozicijos siūlymus kelti daugiau, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad jis turėtų nurodyti šaltinius
G. Nausėda savo ruožtu priminė siūlymą apmokestinti pajamas ne pagal rūšį, o pagal jų dydį – tai būtų išsprendę mokytojų atlyginimo problemą.
„Taip, Vyriausybė pasiūlė ir savo progresinį apmokestinimą, mes pasiūlėme taikyti šiek tiek didesnį progresyvumą, bet kadangi buvo pražiopsotas momentas, dabar nei pirmasis, nei antrasis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas. Reiškia, biudžeto pajamų papildomų neturėsime. Tai dabar vėl kartoti tas pačias abrakadabras tikrai nebėra prasmės ir aš manau, kad turime pirmiausia galvoti, kaip galime pasiekti, kad mokytojų atlyginimai pasiektų tą 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio dydį“, – teigė prezidentas.
Jis taip pat paragino Finansų ministeriją negudrauti planuojant „labai konservatyvų vidutinio darbo užmokesčio augimą kitais metais“.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė šią savaitę teigė, kad kitąmet numatytas mokytojų atlyginimų didinimas dviem etapais po 10 proc. kelia abejonių, ar bus įvykdytas pažadas, kad jų algos pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Vyriausybė mokytojams kitais metais žada atlyginimus didinti du kartus po 10 proc. – nuo sausio ir panašia proporcija nuo rugsėjo.
Tačiau šis pasiūlymas netenkina Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, kuri trečiadienį atnaujino rugsėjo pabaigoje pradėtą ir spalio viduryje sustabdytą streiką.
Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Švietimui 2024 metais bus skirta papildomai 496 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 352,6 mln. eurų – numatoma pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte švietimui, mokslui ir sportui numatoma beveik 2,9 mlrd. eurų.