Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nagrinėja bylą, kurioje siekiama pašalinti krikščioniškus simbolius, įskaitant ikonas ir religinį meną, iš viešųjų pastatų Graikijoje.
Byla kilo tuomet, kai du ateistai pareikalavo pašalinti krikščioniškas ikonas, eksponuojamas Graikijos teismų salėse nagrinėjant bylas, susijusias su religiniais klausimais. Pareiškėjai teigė, kad šie simboliai yra diskriminaciniai, kompromituoja teismų objektyvumą ir pažeidžia jų teisę į teisingą teismą bei minties, sąžinės ir religijos laisvę.
Graikijos teismai šiuos prašymus atmetė.
Į bylą, pavadintą „Ateistų sąjunga prieš Graikiją“ (Union of Atheists v. Greece), kaip trečioji šalis įsitraukė tarptautinė teisinės gynybos organizacija ADF International. Ji teigia, kad reikalavimas pašalinti religinius simbolius iš viešųjų erdvių grindžiamas klaidingu religijos laisvės aiškinimu.
Organizacija savo pranešime priminė, kad EŽTT anksčiau byloje prieš Italiją buvo nusprendęs, jog kryžiaus buvimas valstybinėse klasėse „nereiškia indoktrinacijos ir nepažeidžia minties, sąžinės ar religijos laisvės“.
ADF International vyresnioji teisininkė Adina Portaru pabrėžė, kad religinių simbolių buvimas viešosiose erdvėse nėra nesuderinamas su žmogaus teisių apsauga.
„Viešosios erdvės neturėtų būti ištuštinamos nuo kryžių, ikonų ar kitų religinių, kultūrinių ir istorinių simbolių tariamo pliuralizmo vardu“, – sakė ji.
Pasak teisininkės, teismas ne kartą yra patvirtinęs, jog religiniai simboliai, ypač tie, kurie yra tautos paveldo dalis, nepažeidžia nei religijos laisvės, nei teisės į teisingą teismą.
ADF International taip pat pabrėžė, kad valstybės neutralumo principas neturėtų būti tapatinamas su priešiškumu krikščionybei, atsižvelgiant į gilų jos socialinį, kultūrinį ir istorinį vaidmenį Graikijoje.
„Europos žmogaus teisių konvencija tvirtai saugo religijos laisvę. Kultūriškai įsišakniję religiniai simboliai ar meno kūriniai, pavyzdžiui, šimtmečius menančios stačiatikių ikonos, niekam neprimeta tikėjimo ir nenulemia teismų sprendimų“, – teigė A. Portaru.
ADF teisiniame memorandume pabrėžiama, kad EŽTT praktika suteikia valstybėms plačią diskreciją sprendžiant religijos vaidmens viešajame gyvenime klausimus. Vien religinio atvaizdo buvimas, pasak organizacijos, neriboja tikėjimo laisvės ir nepažeidžia bylos nagrinėjimo teisingumo, o teisė nebūti įžeistam religinių simbolių neegzistuoja.
Organizacija taip pat atkreipė dėmesį, kad daugelyje Europos šalių egzistuoja ilgametė praktika eksponuoti religinius simbolius viešosiose erdvėse: kryžius Italijos valstybinėse institucijose, religinį meną istoriniuose teismų pastatuose Austrijoje ir Ispanijoje ar kryžius visose valdžios įstaigose Bavarijoje, Vokietijoje. Prancūzijos teismai taip pat yra pripažinę, kad religiniai atvaizdai viešuosiuose pastatuose yra leistini, jei jie atlieka kultūrinę ar istorinę funkciją.
EŽTT dabar nagrinės bylą ir trečiųjų šalių pateiktas pozicijas, o sprendimą paskelbs vėliau.
