Tūkstančiai žmonių mirė nuo eutanazijos ir klinikinės „savižudybės su pagalba“, kai šios „medicinos paslaugos“ buvo įteisintos Nyderlanduose ir Belgijoje, teigiama statistikos ataskaitoje.
Abi šalys 2002 m. priėmė įstatymus dėl eutanazijos ir klinikinės pagalbos savižudybei. Belgija žengė dar toliau, įteisindama šias paslaugas net vaikams bei psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Vienos medicininės antropologijos ir bioetikos instituto (Austrija) parengta ataskaita rodo, kad nuo to laiko klinikinių mirčių skaičius šioje kategorijoje žymiai išaugo: Belgijoje 2002 m. buvo užregistruoti 24 atvejai, o 2019 m. – 2656 atvejai. Nyderlanduose ši statistika dar iškalbingesnė – mirčių skaičius nurodytu laikotarpiu padidėjo nuo 1882 iki 6361.
Jungtinėje Karalystėje veikiančio Negimusių vaikų apsaugos draugijos judėjimo „Gyvi nusipelno gyventi“ (Lives Worth Living) aktyvistė Antonia Tully primena, kad „kiekviena priešlaikinė mirtis yra didžiulė tragedija“.
„Liūdna, kad žmonės vis dažniau savo problemų sprendimo ieško mirtyje, – sako Tully. – Būtent eutanazijos įteisinimas ir verčia juos tokį mąstymo ir sprendimų būdą.“ Pasak jos, ypač nerimą kelia tai, kad daugelis sergančių ir pagyvenusių žmonių savanorišką pasitraukimą iš gyvenimo pasirenka tam, kad nebūtų našta savo artimiesiems ir draugams.A. Tully cituoja 2018 m. Vašingtono valstijos (JAV) statistiką, kur klinikinė pagalba savižudybei yra įteisinta. Šie duomenys rodo, kad daugiau nei pusė (51%) žmonių, pasirinkusių tokį išėjimo iš gyvenimo būdą,
sprendimą priėmė nenorėdami būti našta artimiesiems, draugams ir pašaliniams juos globojantiems asmenims.
„Sėlinanti mirties kultūra plinta visame pasaulyje, nes eutanazijos įstatymai priimami vienoje šalyje po kitos, – apgailestaudama sako aktyvistė. – Vien 2020 m. Naujojoje Zelandijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje buvo priimti įstatymai, įteisinantys klinikinę savižudybę. Čia, Jungtinėje Karalystėje, turime dėti visas pastangas, kad pasipriešintume bet kokiems bandymams legalizuoti šią mirtiną praktiką bei siekti kurti socialinę kultūrą, kurioje vertinamas ir gerbiamas kiekvieno žmogaus gyvenimas.“
