Europos Sąjungos vyskupai pabrėžia, kad teisė į gyvybę yra visų kitų žmogaus teisių pagrindas.
Balandžio 11 dieną Europos Parlamente rengiamasi balsuoti dėl rezoliucijos dėl „teisės į abortą įtraukimą į ES pagrindinių teisių chartiją“.
„Moterų ir jų teisių rėmimas nėra susijęs su abortų skatinimu. Mes dirbame dėl Europos, kurioje moterys gali laisvai išgyventi motinystę kaip dovaną sau ir visuomenei, ir kurioje buvimas motina niekaip neriboja asmeninio, socialinio ir profesinio gyvenimo”, – rašoma balandžio 8 dienos Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (sutrumpintai COMECE) pareiškime.
Toliau tęsiama: „Abortų skatinimas ir lengvinimas eina priešinga kryptimi nei tikras moterų ir jų teisių rėmimas. Abortas niekada negali būti pagrindinė teisė. Teisė į gyvybę yra visų kitų žmogaus teisių, ypač pažeidžiamiausių, trapių ir negalinčių apsiginti, tokių kaip negimęs vaikas motinos įsčiose, migrantai, seni, neįgalūs ir ligoti žmonės, atrama”.
Abortų skatinimas ir lengvinimas eina priešinga kryptimi nei tikras moterų ir jų teisių rėmimas.
Pareiškime taip pat cituojama tą pačią dieną paskelbta Tikėjimo mokymo dikasterijos deklaracija Dignitas infinita. Ji pabrėžia, kad dar pasaulio neišvydusios gyvybės gynimas susijęs su kiekvienos gyvybės gynimu. Jei įsitikinimas dėl žmogaus gyvybės šventumo ir neliečiamumo visose jos stadijose išnyks, taip pat išnyks ir tvirti bei ilgalaikiai žmogaus teisių gynimo pagrindai, jie taps priklausomi nuo kintančių valdžių užgaidų, skelbia deklaracija.
ES turi gerbti skirtingas valstybių narių kultūras ir tradicijas bei jų nacionalinę kompetenciją, sako vyskupai. Jų įsitikinimu, organizacija negali primesti kitiems, esantiems jos sienų viduje ir už jų, ideologinių nuostatų dėl žmogaus asmens, lytiškumo, lyties tapatybės, santuokos ir šeimos bei kitų klausimų.
Taip pat pabrėžiama, kad į ES pagrindinių teisių chartiją negali būti įtrauktos teisės, kurios nėra visų pripažintos ir kurios dalija. ES ar tarptautinėje teisėje teisė į abortą nėra pripažinta. Valstybių narių konstitucijose ir įstatymuose šis klausimas sprendžiamas labai skirtingai. Kaip teigiama pačios Chartijos preambulėje, ji turi gerbti „Europos tautų kultūrų ir tradicijų įvairovę“, taip pat „valstybėms narėms bendras konstitucines tradicijas ir tarptautinius įsipareigojimus“.
