Šią savaitę Europos vyskupai paragino Europos Sąjungos institucijas skatinti glaudesnį valstybių ir Bažnyčios dialogą, o kandidatus į parlamentą – įtraukti krikščioniškuosius principus į savo politines programas prieš birželio mėnesį vyksiančius bloko rinkimus.
Pareiškime pabrėžiama dalyvaujamosios demokratijos ir piliečių dalyvavimo priimant sprendimus dėl Europos reikalų svarba ir apgailestaujama dėl, jų nuomone, politinio ir institucinio krikščionių balsų marginalizavimo.
„Aiškiai pastebėjome, kad didelė dalis piliečių, kurie užtikrintai žvelgia į Europos ateitį per krikščioniškųjų vertybių prizmę, dabar jaučiasi atstumti, nes neturi galimybės savarankiškai ir aiškiai išreikšti savo pozicijos ir nuomonės”, – teigė vyskupai kovo 20 d. pareiškime.
„Taip pat pastebime, kad atitinkamuose ES dokumentuose nėra jokių tinkamų nuorodų į krikščioniškąsias vertybes”, – sakė vyskupai.
Kovo 20 d. bendrą pareiškimą pasirašė Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija (COMECE), Europos Bažnyčių konferencija, Tarpparlamentinė asamblėja stačiatikybės klausimais ir „Kartu už Europą” prieš birželio 6-9 d. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Kas penkerius metus rengiamuose rinkimuose 27 ES valstybių narių piliečiai turės galimybę išrinkti iš viso 720 Europos Parlamento (EP) narių, atstovaujančių maždaug 448,4 mln. žmonių.
Vyskupų pareiškime pabrėžiama daugybė iššūkių, su kuriais susiduria blokas, pradedant energetikos krize, vangiu ekonomikos augimu ir bendrais saugumo pavojais, taip pat migrantų krize ir Rusijos tebesitęsiančiu karu su Ukraina.
„Šiuos iššūkius, – tęsiama pareiškime, – lydi platesnė vertybių krizė Europos erdvėje, kuri verčia abejoti demokratiniais principais ir institucijomis.”
Pasirašiusieji paragino kandidatus į parlamentą propaguoti krikščioniškąsias vertybes savo politiniuose manifestuose ir rinkimų kampanijose. Jie taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjungos institucijoms svarbu „pripažinti krikščioniškąsias vertybes kaip pagrindinį Europos projekto pamatą” pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas.
Vyskupai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl politinės „poliarizacijos” ir religinių vertybių „instrumentalizavimo” siekiant politinių tikslų ir „etninės rasės naratyvų”, taip akivaizdžiai pamindami dešiniųjų lyderius visoje Europoje.
„Nesaugumas ir baimė dominuoja didžiojoje piliečių nuomonių apie Europos ir pasaulio ateitį dalyje”, – tęsiama pareiškime. Ši baimė „kai kuriuos iš jų skatina ieškoti sprendimų ir dvasinės paramos objektyvizuotoje ir instrumentalizuotoje tradicijos versijoje, kartais užmaskuotoje kaip apeliavimas į „tradicines vertybes”.
„Tokiais atvejais „tėvynės” ir „religijos” sąvokos paverčiamos ginklais, o abejotinos istorinės asmenybės – didvyriais.”
Kovo 20 d. laiške vyskupai teigė, kad krikščioniškosios vertybės, kurias „pripažįsta didelė dalis Europos piliečių”, gali pasitarnauti kaip užkarda prieš Europos Sąjungos vidaus ir išorės iššūkius.
„Būtent šiuo priešrinkiminiu laikotarpiu mes, krikščionys, išreiškiame norą užtikrinti esminį ir išsamų politinį dialogą, kuris taip pat suteiktų galimybę išreikšti savo tvirtą įsipareigojimą Europos vertybėms ir ES acquis“, – sakoma pareiškime.
