Nors valdantieji kukliai nereagavo į savo bendražygės ir save krikščione kartais pasiskelbiančios veikiančios europarlamentarės Aušros Maldeikienės komentarą, bet ši tyla yra iškalbingesnė už kalbas.
Taigi mus Europarlamente atstovaujanti moteriškė pareiškė: „Tie tradicinių šeimų gynėjai (įskaitant juos remiančius kardinolus, vyskupus, kunigus ir zakristijonus) yra primityvūs ir gašlūs – visa ta jų tradicija tėra labai mažo protelio žmogaus mėgavimasis bent svajonėse apie seksą… Kai užaugi tarp alkoholikų, nematei knygų ir mokykloje net prieveiksmio be klaidos parašyti neišmokai, tai taip ir gaunasi”.
Ne, tai ne neveiksnaus žmogaus žodžiai, tai mūsų (?) atstovo pratrūkęs, jos manymu, tiesos žodis. Gi ji prieš tai su bendražygiais Rasa Juknevičiene, Andriumi Kubiliumi ir kt. Briuselyje paaukojo Lietuvą LGBTQ ideologijai.
„Tradiciškai” mąstančių žmonių manymu jau pats pasisakymas vertas įstatymų numatytos atsakomybės, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad nėra iš esmės jokios kitus demokratijos tiesų mokančios valdančiųjų reakcijos. Įsivaizduokite, jeigu ką panašaus apie savo oponentus būtų pasakę „Didžiojo šeimų maršo dalyviai”. Dabar juk nėra konservatorių lyderių „principingų“ pasmerkimų ar liberalių lyderių triukšmingų kalbų apie pavojų demokratijai.
Kitomis naujienomis smarkiai užsiėmusi armija televizijos ekranuose, internetuose ir radijo imtuvuose nenustojančiai mus, tamsuolius, auklėjančių „moralinių autoritetų” ar save „ekspertais” vadinančių vertintojų. Galų gale tyli ir su smurtu viešoje aplinkoje kovojančios (?) institucijos. Tai akivaizdus dvigubų standartų praktikos Lietuvos viešoje politikoje pavyzdys. Manau, kad turime naują tolerancijos ir neapykantos kurstymo etaloną, prieš kurį nublanksta daugelio viešai pasmerktųjų šnekos.
Kodėl? Todėl, kad jiems visiems patinka kas pasakyta! Žodis ne žvirblis, jis paleistas. Toliau jį galima bus plėtoti, gal šiek tiek padoresne forma, dar vėliau jį naudoti kaip teisybę, o toliau galima perrašyti istoriją bei taisyti įstatymus. Juk ne veltui LGBT ideologiją Gabrielius Landsbergis prilygino Kovo 11 – iosios idealams.
Šis scenarijus nėra kas nors naujo, tai komunizmo puoselėtojams įprasta. Tokiu būdu dažnai buvo perrašoma istorija. Taip mėginamos perkeisti Europos Sąjungos vertybės. Ar dar liko abejonių, kas mūsų laukia, jeigu toliau ši valdžia darys ką nori? Nemanau, kad Lietuvos žmones pasiduos tam.
