Nauji plataus masto kasinėjimai Jeruzalėje sieja biblines Abraomo, Dovydo ir Saliamono istorijas su konkrečiomis vietomis prie Gichono šaltinio.
Gordonas Gavieras, kuris dalinasi su skaitytojais savo atradimais ir pastebėjimais – JAV žurnalistas ir tyrėjas, rašantis apie Biblijos istoriją ir archeologiją.
Plataus masto archeologiniai kasinėjimai Jeruzalės Dovydo mieste, apie kuriuos kalba autorius, atskleidžia naujus duomenis, galinčius padėti geriau suprasti Sandoros skrynios atgabenimą į Jeruzalę – įvykį, kuris miestą pavertė Dievo Šventuoju Miestu.
Skirtingai nei populiariose legendose ieškoma dingusios skrynios, autorių domino jos įkurdinimas Jeruzalėje, aprašytas Senajame Testamente. Tyrimai sutelkti į teritoriją prie Gichono šaltinio, kur, pasak Biblijos (1 Kar 1), buvo pateptas karaliumi Saliamonas.
Dovydo miestas – seniausia Jeruzalės dalis, esanti pietinėje Šventyklos kalno pusėje. Nors archeologiniai tyrimai čia vykdomi nuo XIX a. pabaigos, tik XXI amžiuje vieta tapo reikšmingu piligrimų ir turistų traukos centru. Didelį vaidmenį šiame procese atlieka Dovydo miesto fondas („Elad“)“, vadovaujamas rabino Jehudos Malio, kurio veikla Izraelyje kelia ir mokslinių, ir politinių diskusijų.
Ypač svarbūs yra Givati kasinėjimai, pradėti 2007 m. buvusios automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. Archeologai čia atskleidė net 13 civilizacijų sluoksnių, siekiančių daugiau kaip 30 metrų gylį. Per pastaruosius 17 metų rasta aukso monetų, papuošalų ir dramblio kaulo fragmentų iš rūmų, sunaikintų babiloniečiams 586 m. pr. Kr. sugriovus Jeruzalę – radinių, siejamų su Saliamono laikų prabanga.
Vienas reikšmingiausių atradimų – masyvus gynybinis griovys, skyręs žemutinį miestą nuo šventyklos ir karaliaus rūmų. Nors Biblijoje jis tiesiogiai neminimas, archeologai mano, kad jis galėjo egzistuoti jau karaliaus Dovydo laikais.
Dar svarbesnė biblinio pasakojimo požiūriu yra aštuonių patalpų kultinė vieta, rasta netoli Gichono šaltinio. Ji siekia Vidurinio bronzos amžiaus II laikotarpį, prilyginamą Abraomo epochai. Šioje vietoje aptiktos alyvuogių aliejaus ir vyno spaudyklos, naudotos ritualams, bei stovintis akmuo (masėba) – vienintelis toks Jeruzalėje. Archeologai mano, kad ši vieta buvo naudojama iki laikotarpio, kai į Jeruzalę buvo atgabenta Sandoros skrynia, o vėliau – apleista.
Biblijos tyrinėtojai atkreipia dėmesį, kad šie radiniai padeda geriau suprasti Saliamono patepimo prie Gichono šaltinio aplinkybes ir iki šiol menkai dokumentuotą Dovydo žygių palapinės laikotarpį. Aptikta pakyla, kurios matmenys atitinka Sandoros skrynios dydį, ir alyvuogių aliejaus spaudykla sustiprina ryšį su bibliniais tekstais.
Ateityje planuojama šioje teritorijoje įrengti Kedemo lankytojų centrą, tačiau lieka atviras klausimas, kaip suderinti jautrių archeologinių vietų apsaugą su augančiais piligrimų srautais.
Pasak archeologų, šie atradimai leidžia materialiai susieti Abraomo, Dovydo ir Saliamono laikus ir suteikia naują istorinį kontekstą Jeruzalės, kaip Dievo miesto, pradžiai.
