Vis daugiau jaunų amerikiečių, nusivylusių sparčiai besikeičiančiomis protestantų ir katalikų Bažnyčiomis, atsigręžia į stačiatikybę.
Kaip konservatyviam JAV leidiniui „New York Post“ pasakojo atsivertėliai, į stačiatikybę juos pirmiausia patraukė jos stabilumas, tradicijos, politizavimo ir LGBT propagandos nebuvimas.
27 metų Benas Christensonas iš Virdžinijos buvo užaugintas anglikonu. „Sunkiausia tai, kad Bažnyčia, kurioje užaugau, net ir per mano gyvenimą patyrė daug pokyčių“, – sakė jis laikraščiui ‚The Post‘. – Supratau, kad tikrai nėra jokio būdo sustabdyti šiuos pokyčius“.
Jis stebėjo, kaip tradicijos buvo nustumtos į šalį: chorą su rūbais pakeitė dvasinė grupė, išsitrynė ribos dėl moterų įšventinimo, pasikeitė ilgai puoselėta pozicija LGBT klausimais.
Todėl Christensonas koledže pradėjo tyrinėti kitus tikėjimus ir apsistojo ties tuo, kas, jo manymu, yra tradiciškiausia iš visų: ortodoksų krikščionybe. 2022 m., būdamas 25-erių, jis perėjo ten.
NYP savo skaitytojams aiškina, kad priėmęs stačiatikybę Christensonas dabar „turi dažnai atlikti išpažintį, kalbėti nustatytas maldas ir ištverti ekstremalų pasninką, kartais trunkantį daugiau nei 40 dienų. Savaitinės pamaldos taip pat yra labai ritualizuotos ir reglamentuotos, jos gali trukti iki dviejų valandų“.
Stačiatikybėje amerikiečius pirmiausia traukia jos stabilumas, tradicijos, politizavimo ir LGBT propagandos nebuvimas.
„Manau, kad yra daug protestantų, kurie nori labiau tradicinio, pagrįsto, istorinio tikėjimo, ir manau, kad tai ypač svarbu jauniems žmonėms, nes daug kas mūsų gyvenime nuolat keičiasi“, – daro išvadą Christensonas.
Straipsnyje teigiama, kad vis daugiau protestantų bažnyčių prie savo durų išskleidžia „Pride“ vėliavas ir „Black Lives Matter“ plakatus, todėl jaunimas linksta prie tradiciškesnių religijos formų.
Leidinyje pažymima, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo stačiatikybę priimančių jaunų žmonių. Tarp atsivertėlių vyrauja vyrai, ieškantys labiau struktūruotos ir tradicinės apeigų formos.
„Apklausus stačiatikių bažnyčias visoje šalyje, nustatyta, kad 2022 m., palyginti su priešpandeminiu 2019 m. lygiu, atsivertėlių parapijose padaugėjo 78 proc. Ir nors istoriškai vyrų bei moterų atsivertėlių skaičius buvo vienodas, nuo 2020 m. į bažnyčią įstojo daug daugiau vyrų“, – rašo JAV žiniasklaidos priemonė.
Jų nuomone, stačiatikybė suteikia stabilumo ir saugumo jausmą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Tėvas Josiahas Trenhamas jau beveik tris dešimtmečius vadovauja Švento Andriejaus stačiatikių bažnyčios parapijai Riversaido mieste, Kalifornijoje – ir jis pastebi susidomėjimo stačiatikybe augimą: „Pastaruosius ketverius ar penkerius metus buvo didžiulis pakilimas. Nėra jokių mažėjimo požymių. Jei ką, tai vis dar auga… Tai vyksta masiškai ir neapsakomai gausiai visoje šalyje.“
Trenhamo bažnyčioje yra 1 000 aktyvių narių.
„Krikščionybė Šiaurės Amerikoje tapo labai emocionali“, – ‚The Post‘ sakė 17-metis Elijah Wee Sit, užaugęs evangelikų tikėjime. – Dalyvaudamas evangelikų pamaldose, pastebėjau, kad jos panašios į emocijomis persmelktus roko koncertus su rankų pakėlimu.“
Dvyliktos klasės moksleivis sako, kad stačiatikybė jį patraukė, nes yra tradiciškesnė ir vyriškesnė. Jis ypač vertina iššūkį ir discipliną, kurios reikia laikytis intensyviai meldžiantis ir pasninkaujant. Jis lanko katekizmo pamokas ir planuoja praeit įkrikščioninimo etapą naujaisiais metais – dar prieš baigdamas vidurinę mokyklą.
Jo tėvas, imigrantas iš Filipinų, iš pradžių buvo atsargus, bet dabar jį palaiko ir kiekvieną sekmadienį vežioja, kad jis galėtų lankyti Švento Jurgio stačiatikių bažnyčią.
36 metų Zachary Porku yra Trenhamo bažnyčios katechetas, t. y. padeda naujiems nariams išmokti tikėjimo tiesų. Jis sako, kad šiuo metu klasėse yra daugiau nei 100 žmonių, laukiančių krikšto, ir kad tarp jų visada „nedidelė grupė jaunų žmonių“.
Jis mano, kad pastaraisiais metais labai daug žmonių apie stačiatikybę sužino per internetą: „Pas mus nuolat ateina žmonės ir sako: ‚Aš ginčydavausi su žmonėmis internete, o paskui atradau stačiatikybę ir susiradau jūsų bažnyčią‘.
Porku, teologijos profesorius, kuris atsivertė būdamas 24 metų, supranta, kodėl jo tikėjimas patrauklus jauniems žmonėms: „Stačiatikybė yra kvietimas į nuotykį, nes ji reikalauja pasninkauti, melstis, atlikti visokius fizinius veiksmus, pereiti šią savęs tobulinimo kelionę, kurią, manau, galima sutalpinti į labai vyrišką, patrauklią dimensiją.“
26 metų Bailey Mullins užaugo baptistų šeimoje Pietų Karolinoje. Klausimus apie religiją jį ėmė kelti vidurinėje mokykloje ir koledže, kai pastebėjo, kad daugelį pagrindinių denominacijų „suvalgo politika“, jos suskilo į konservatyviąsias ir liberaliąsias atšakas ir išsiblaškė dėl kultūrinių diskusijų, pavyzdžiui, LGBTQ klausimų.
Religijos kursas, kurį dėstė stačiatikis krikščionis profesorius, įkvėpė ją dalyvauti liturgijoje, kai jai buvo 21-eri. Po dvejų metų ji atsivertė.
„Norėjau būti stabilioje vietoje, ir neketinu keistis“, – sakė ji laikraščiui ‚The Post‘.
Mullins, grafikos dizainerė iš Aleksandrijos (Tenesio valstija), sako: „Stačiatikybė yra ne apie mus, o apie Dievą, ir manau, kad šiuolaikinis jaunimas tai intuityviai jaučia.“
Ji lanko Švento Petro stačiatikių bažnyčią, kurioje, kaip pati sako, daugiausia yra jaunų konvertitų, kurie taip pat nori stabilumo chaotiškame pasaulyje.
„Viskas keičiasi. Keičiasi protestantų bažnyčios. Katalikų Bažnyčia keičiasi. Kultūra keičiasi. Keičiasi valdžia. Žmonės nori kažko istorinio ir nesikeičiančio. Jie nori kažko stabilaus ir tvirto, o ne pastatyto ant smėlio“, – apibendrina ji.
