Vytauto Didžioji universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas, diakonas dr. Benas Ulevičius savo feisbuko paskyroje sureagavo į viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas dėl Stambulo konvencijos. Šiandien publikuotame pasidalijime, B. Ulevičius rašė:
„Nepatinka, kad kryptingai daromas vaizdas, jog pasisakantys prieš Konvencijos ratifikavimą yra „už smurtą prieš moteris“, už patyčias, plokščią žemę, Rusiją, prieš vakcinas, neišsilavinę ir neskaitę Konvencijos ir „nekenčia gėjų“. Tai netiesa. Ir netgi kai kam naudingas gudrus melas.“
Pasak diakono, dedamos pastangos sudaryti vaizdą, kad dokumento ratifikavimui prieštarauja katalikai. Jis priminė, kad konvenciją kritikavo teisininkai ir advokatai, Nida Vasiliauskaitė, Audrius Užkalnis, Audrius Bačiulis, Gintaras Furmanavičius ir su katalikybe nieko bendro neturintys politikai:
„Visi kritikavo savaip, parodydami visai ne tas pačias Konvencijos problemas. Jau vien tai, kad tą patį dokumentą kritikuoja tokie skirtingi žmonės ir tokiais skirtingais požiūriais, rodo, kad su juo kažkas netvarkoje – jei ne vienu požiūriu, tai kitu.“
Aptardamas reakcijas į konvencijai skiriamą kritiką, B. Ulevičius teigė, kad norint deramai įvertinti šį dokumentą, neužtenka jį perskaityti:
„Nepatinka, kad į kritiką Konvencijai reaguojama: ar jūs perskaitėte visą konvenciją? Pirmiausia, net jei ir perskaitėme – ne mums ją pilnai suprasti. Kad suprastum konvencijos realias pasekmes, būtina klausti teisės ir politikos mokslų specialistų nuomonės. Tai jų darbas. Visi kiti, nors skaityti ir interpretuoti moka, neįvertins konvencijos tikrosios reikšmės.“
Todėl, teologo nuomone, tenka pasitikėti teisininkais, kurių komentarų yra daug, jie konkretūs ir visiems pasiekiami. „Teisininkai mato konvencijoje visą rinkinį galimų konkrečių problemų. Ir ne vien dėl socialinės lyties. Štai prieš dvi dienas dvi specialistės (politikė ir teisininkė) visiškai skirtingai aiškino tuos pačius Konvencijos teiginius. To teisėje tiesiog neturėtų būti. Teisinio akto, kuriame yra nepreciziški teiginiai, rezultatas paprastai tas, kad bylas laimi pinigai – kas pasamdė geresnį advokatą, to ir tiesa. Ar tai gerai?“ – klausė B. Ulevičius ir tęsė:
„Nemanau, kad Konvencijos rengėjai nemokėjo rengti teisės aktų, nesikonsultavo su teisės ekspertais. Vadinasi, viskas parašyta būtent taip, kaip ir turi būti, turint omenyje konkrečius siekius. Pvz., tam, kad prieš ratifikavimą būtų galima išsisukinėti, o vėliau, gavus Konvencijos įgyvendinimui skirtą nejuokingą finansavimą – vykdyti. Suprantama, daug kas priklausys nuo politinių ir visuomeninių faktorių. Bet nereikia tvirtinti, kad dėl Konvencijos nuogąstaujantys piliečiai – lunatikai, smurtautojai ir religiniai fanatikai.“
Jis taip pat išreiškė nepasitenkinimą ir keliais kovo 1 d. Nacionalinio transliuotojo laidoje „LRT aktualijų studija“ nuskambėjusiais pasisakymais. Vienas jų – labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovės Daivos Baranauskės teiginys, kad „Bažnyčia visą laiką kišasi į lyčių santykius ir, tų įstatymų, kurie liečia vadinamuosius lovos reikalus, kūrimą“.
Teologas priminė, kad „savi“ ne visada teisūs,o „svetimi“ – ne visada blogi ir klysta: „Nepatinka kai siekiama sudaryti vaizdą, kad esame tik klasės, klanai, tuntai, spiečiai, „stovyklos“. Toks požiūris labai naudingas ideologams. Nurašyk požiūrį „plokščiažemininkams“ arba „iškrypėliams“ ir nereikės kalbėtis, aiškintis, diskutuoti. O kadangi žmogiškasis mąstymas be apibendrinimų ir kategorizavimo apskritai neįmanomas, turime atkreipti dėmesį į tokį mūsų polinkį ir nuolat patikrinti savo pirminius įspūdžius.“
B. Ulevičius kritikavo atvejus, kai homoseksualiems asmenims klijuojama „iškrypėlių“ etiketė. Anot jo, tai labai blogai, nekatalikiška ir netiesa. Čia pat diakonas pakomentavo praėjusią savaitę internete plitusią Pranciškonų ordino vienuolio brolio Pauliaus Vaineikio pamokslo ištrauką:
„Brolio vienuolio Pauliaus žodžiai ištraukiami iš labai konkretaus konteksto. Net iš tų 40 sek. labai aišku, jog jis kalba ne apie asmenis, bet apie ideologiją, kuri deda visas pastangas (net politiniu lygmeniu), kad galėtų pasiekti mūsų vaikus (geriausiai – mums to nežinant) ir parodyti translytinio gyvenimo būdo grožį. Jau pats toks siekis tamsus ir neteisėtas. Ir jį smerkia net nemaža dalis translyčių ar homoseksualių asmenų. Todėl šventa rūstybė čia labai vietoje. Gal gimnazijoje ne vieta tai rūstybei – nežinau, iš tų 40 sek. negaliu spręsti. Bet pats atvejis rūstybei tinka. Mano polinkis kruopščiau parinkti neįžeidžius žodžius baigiasi, kai pamėginu įsivaizduoti savo dukrą, klausančią Drag queen pasakų mokykloje“, – vienu paskutiniųjų įrašo punktų išsakė Vytauto Didžioji universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas.
