Vadinamoji desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius, ateityje atsižvelgs į mokslininkų pastabas dėl poetės Salomėjos Nėries vertinimo, tačiau jau priimtų sprendimų nekeis, sako komisijos pirmininkas.
Dalis šalies mokslo bendruomenės praėjusią savaitę paragino komisiją iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries vardo naudojimo viešųjų objektų pavadinimuose ir užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų ir literatūrologų mokslinę ekspertizę.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) į šį kreipimąsi tuomet atsakė, kad jei mokslininkams kyla abejonių dėl sprendimo, jis gali būti skundžiamas teisme.
Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas BNS trečiadienį sakė, kad po mokslininkų kreipimosi pasiūlyta persvarstyti praėjusiame posėdyje priimtus sprendimus dėl S. Nėries, tačiau šis siūlymas atmestas.
Vasario pabaigoje komisija rekomendavo pakeisti S. Nėries vardo gatves Klaipėdoje, Molėtuose, Pakruojyje, Rumšiškėse, Simne, Vilniuje ir Žagarėje.
V. Karčiauskas sakė, kad mokslininkams komisija atsakys ir atsižvelgs į ten išsakytas pastabas, kai nagrinės konkrečius atvejus.
„Pirmasis konkretus atvejis jau ir šiandien aptartas – (…) Marijampolės savivaldybės prašymas dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo“, – sakė V. Karčiauskas.
Anot jo, komisija šio klausimo nagrinėjime padarė pertrauką ir paprašė pažymos, ar S. Nėris mokėsi Marijampolės mergaičių gimnazijoje.
„Reikia truputį kitaip žiūrėti į Salomėją Nėrį Marijampolėje. Mes paprašėme pažymos, kur jos biografija būtų aiškiai išdėliota iki 1940 metų“, – teigė V. Karčiauskas.
Jis pabrėžė, kad kiekvienas atvejis dėl asmenybių vardais pavadintų viešųjų objektų yra individualus, o komisija nagrinėja ne žmones, bet viešuosius objektus.
V. Karčiausko teigimu, komisija visais atvejais pažymės, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose
V. Karčiausko teigimu, komisija visais atvejais pažymės, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose bei okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją.
Tačiau jei viešasis objektas susijęs su S. Nėrimi, kaip poete, anot V. Karčiausko, komisija nesiims teikti rekomendacijos dėl vardo pakeitimo.
„Tam tikrais atvejais, net ir Salomėjos Nėries atveju, rekomenduosime palikti tai, kas susiję su ja, kaip poete. Nes daugybė gatvių Lietuvoje pavadintos tose vietose, kurios neturi nieko bendro nei su jos biografija, nei su ja, kaip poete, tai yra pavadinta dėl to, kad ji parvežė „Stalino saulę“, – dėstė komisijos pirmininkas.
S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė sovietų valdžią šlovinančią poeziją ir prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Dėl Generolo Vėtros prašo tyrimo
Trečiadienį komisija nepriėmė sprendimo ir dėl Šiauliuose esančios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
V. Karčiauskas sakė, kad komisija sutarė, jog trūksta to laikotarpio informacijos, ką būdamas Šiaulių apskrities viršininku Antrojo pasaulinio karo metais veikė J. Noreika.
„Šitos informacijos, šitokio tyrimo nėra dar niekas atlikęs, todėl paprašėme, kad būtų papildomai atliktas tyrimas. Turime iki galo išsiaiškinti priimdami sprendimą“, – teigė komisijos pirmininkas.
Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta prieš kelerius metus didelį rezonansą buvo sukėlusi ir Vilniuje. Tuometinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu J. Noreikai skirta lenta buvo nuimta nuo Vrublevskių bibliotekos, nes esama duomenų, kad Antrojo pasaulinio karo metais būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Generolo Vėtros įamžinimo gynėjai pabrėžia jo vėlesnę antinacinę ir antisovietinę veiklą. Vėliau ant bibliotekos pakabinta naujai pagaminta atminimo lenta.
Komisija trečiadienį dar kartą nagrinėjo klausimą ir dėl Veteranų ir Partizanų gatvių pavadinimų Visagine. Anksčiau konstatuota, kad jie gali likti, tačiau galutinį sprendimą priimantis LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys nurodė savivaldybei juos pakeisti. Anot V. Karčiausko, nuspręsta kreiptis į Seimą, kad išaiškintų, kaip suprasti įstatymo normas.
„Ką vykdo komisija, ką vykdo generalinis direktorius. Mums atrodo aišku, bet kadangi išsiskiria nuomonės, tik įstatymo leidėjas turi teisę išaiškinti, kaip jis parašė ir ką turėjo omenyje“, – teigė V. Karčiauskas.
Pasak jo, jei Seimas išaiškins, kad A. Bubnys elgėsi teisingai nurodydamas pakeisti gatvės pavadinimus, tuomet jie bus pakeisti.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
