JAV ir Rusijos deryboms dėl karo Ukrainoje antradienį pasibaigus be proveržio, Vašingtonas teigia matantis „tam tikrą pažangą“, tačiau Maskva ir toliau reikalauja pripažinti jos okupuotas teritorijas. Europa įspėja, kad Vladimiras Putinas nerodo jokių nuolaidų, o NATO šalys stiprina Ukrainos paramą, siekdamos išlaikyti ją stiprioje pozicijoje galimoms taikos deryboms.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį transliuotame interviu pareiškė, kad derybose su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo pasiekta „tam tikra pažanga“. Pasak jo, Vašingtonas stengiasi išsiaiškinti, su kokiomis sąlygomis Ukraina galėtų sutikti ir kokios saugumo garantijos jai būtų būtinos ateityje.
Tuo metu Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prevot trečiadienį pareiškė, kad Europos Komisijos pasiūlymas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos paskoloms finansuoti ignoruoja Belgijos susirūpinimą. „Reikalaujame, kad rizika, su kuria Belgija susiduria dėl šios schemos, būtų visiškai padengta“, – sakė jis NATO susitikime Briuselyje.
Maskva trečiadienį pranešė esanti pasirengusi tęsti susitikimus su JAV tiek kartų, kiek reikės, kad būtų rastas taikos susitarimas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas padėkojo prezidento Donaldo Trumpo administracijai už pastangas ir pabrėžė, kad Rusija pasirengusi tęsti dialogą.
Tačiau antradienį Maskvoje vykusios JAV ir Rusijos derybos, kuriose dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas bei Jaredas Kushneris, neatnešė proveržio. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas pranešė, kad kompromiso dėl pagrindinio klausimo – Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų – nepasiekta. Maskva pakartojo savo poziciją, kad be šių teritorijų „nėra Ukrainos krizės sprendimo“. Ukraina savo ruožtu atmetė bet kokias teritorines nuolaidas.
Dar prieš derybas V. Putinas kritikavo Europos vaidmenį ir apkaltino ją bandymu sabotuoti taikos procesą. Jis perspėjo, kad jei Europa nori karo, Rusija tam „pasirengusi jau dabar“.
Europa iš esmės liko nuošalyje nuo D. Trumpo pastangų nutraukti karą. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio į NATO ministrų susitikimą Briuselyje neatvyko, o dauguma aljanso šalių pareiškė nematantys ženklų, kad V. Putinas būtų pasirengęs nuolaidoms.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper ragino Putiną „nutraukti triukšmavimą ir kraujo liejimą“ ir paremti teisingą bei ilgalaikę taiką. Estijos ministras Margusas Tsahkna teigė, kad Rusija mūšio lauke elgiasi vis agresyviau ir nematyti jokių geros valios ženklų. Suomijos ministrė Elina Valtonen pabrėžė, kad tikras pasitikėjimo stiprinimas galėtų prasidėti nuo visiško ugnies nutraukimo.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljanso partneriai tęs karinę paramą Ukrainai, kad ši išliktų stiprioje pozicijoje tiek mūšio lauke, tiek galimose ateities taikos derybose. Vokietija, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai ir Kanada paskelbė kartu skirsiančios apie milijardą dolerių amerikietiškų ginklų pirkimo Ukrainai programai PURL. Rugpjūtį NATO šalys pradėjo centralizuotą JAV ginklų įsigijimą Ukrainai per bendrą finansinį susitarimą.
Ukraina tęsia aktyvias derybas su sąjungininkais. Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas ir Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas Andrijus Hnatovas trečiadienį Briuselyje susitiko su ES saugumo patarėjais, rengdamiesi kitam derybų etapui su JAV. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, po Briuselio bus pradėtas pasirengimas deryboms Jungtinėse Valstijose su prezidento Trumpo pasiuntiniais.
Marco Rubio vylėsi, kad kompromisas, jei jis bus pasiektas, leis Ukrainai „ne tik atkurti savo ekonomiką, bet ir klestėti kaip šaliai“.
