Nepaisant karo Ukrainoje, COVID–19 pandemijos ir migrantų krizės, praėjusiais metais demokratijos padėtis Lietuvoje išliko stabili, rodo Jungtinių Valstijų (JAV) tyrimų grupės „Freedom House“ paskelbta ataskaita.
Lietuva demokratijos reitinge surinko 78 proc., prieš metus – 77 procentus. Šalis traktuojama kaip konsoliduota demokratija.
Šalies įvertinimo rodiklis iš esmės nesikeičia pastaruosius septynerius metus.
Organizacija ataskaitoje teigia, kad Lietuvos reitingas kiek pagerėjo dėl pilietinės visuomenės indekso augimo.
„Dėl daugiametės nevyriausybinių organizacijų teisinio, finansinio ir reputacijos tvarumo gerėjimo tendencijos, kurios pavyzdys – geresnis pilietinės visuomenės ir vyriausybės bendradarbiavimas COVID–19 pandemijos metu ir reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje“, – reitingo augimo priežastis nurodo „Freedom House“.
Pasak ataskaitą rengusios Pilietinės visuomenės instituto direktorės Ievos Petronytės-Urbonavičienės, sudėtingomis sąlygomis Lietuva sugebėjo išlikti demokratijos kelyje. Anot jos, nežymų pilietinės visuomenės indekso augimą lėmė ilgalaikė pilietinės visuomenės stiprėjimo tendencija.
Anot I. Petronytės-Urbonavičienės, Rusijos karas Ukrainoje parodė, kad esant poreikiui visuomenė geba susitelkti, veikti kartu, būti vieninga spręsdama problemas su partneriais įvairiose institucijose.
„Tiek veiksmai nacionalinės, tiek vietinės valdžios, tiek pilietinės visuomenės. Žiniasklaidos irgi buvo labai poveikis juntamas būtent karo Ukrainoje kontekste (…) karas Ukrainoje palietė visus aspektus ir buvo tikrai reikšmingas“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.
„Kita vertus, aišku, buvo ir kitų iššūkių. Šalia turėjome pandemiją ir dar nesibaigusią pabėgėlių krizę, taip pat problemas, kurias Vyriausybė mato, – ir ekonominę krizę, aukštas kainas. Visas šitas labai didelis ir tankus kontekstas nepakeitė mūsų demokratinio kelio“, – pridūrė ji.
Sveikinami pakeitimai dėl rinkimų
Ataskaitoje nurodoma, kad šalies valdymo sistema yra demokratiška ir stabili, veikia stabdžių ir atsvarų sistema, užtikrinanti atskaitomybę ir užkertanti kelią piktnaudžiauti valdžia. Tačiau teigiama, kad institucijoms dar trūksta didesnio atvirumo ir bendradarbiavimo su pilietine visuomene priimant sprendimus.
Priduriama, jog Lietuvoje savivaldybės turi ribotą savarankiškumą, o mažas finansavimas ir visuomenės nepasitikėjimas teismais tebėra susirūpinimą keliančios problemos, korupcijos suvokimas kai kuriose institucijose išlieka aukštas.
Taip pat teigiama, kad dėl kilusių krizių sulėtėjo šalies pažanga vykdant valstybės tarnybos, švietimo ir sveikatos apsaugos, mokesčių reformas.
„Tačiau Seimui vis dėlto pavyko priimti nemažai svarbių įstatymų, o Vyriausybė sugebėjo įvykdyti svarbius sprendimus. Tarp jų – Konstitucijos pataisos dėl amžiaus ir kitų kriterijų kandidatuoti į parlamentą, taip pat naujai priimtas Rinkimų kodeksas. Be to, panaikinta ankstesniais metais atsivėrusi referendumo reglamentavimo spraga, nors ir be esminių įstatymo patobulinimų“, – teigiama ataskaitoje.
Aukščiausią demokratijos reitingą – 83 proc. – pasiekė Estija, Lietuvą taip pat lenkia Latvija bei Slovėnija.
Tokią ataskaitą apie Vidurio, Rytų bei Šiaurės Europos ir Vidurio Azijos, Balkanų, Pietų Kaukazo šalis „Freedom House“ skelbia kasmet.
