Pirmadienį darbą pradeda naujoji Lietuvos kultūros taryba, spręsianti dėl pokyčių kūrėjų, organizacijų renginių finansavimo programose.
Pasak Kultūros tarybos, pirmajame posėdyje ketinama aptarti ligšiolinę veiklą, patvirtinti artimiausių veiklų planą, sutarti dėl Lietuvos kultūros tarybos atstovų delegavimo į Regionines kultūros tarybas.
Be to, Lietuvos kultūros tarybos nariai turėtų apsispręsti dėl strateginio finansavimo programų atrankos konkursų ir galimų pokyčių šių finansavimo programų sąlygose.
Šiemet baigiantis pirmajam trejų metų finansavimo periodui, taryba spręs dėl kultūros organizacijų, tarptautinių ir mėgėjų renginių strateginio finansavimo atrankos konkursų. Pagrindinės naujovės – planuojami įvesti finansavimo rėžiai, taip pat užtikrinimas, kad organizacijų ir renginių vertinime dalyvautų tie patys ekspertai, o kultūros organizacijoms numatytos lėšos galės būti skirtos ir asociacijoms, skėtinėms organizacijoms, mėgėjų meno renginiams.
Lietuvos kultūros tarybos strateginio finansavimo paketą sudaro septynios finansavimo programos: tolygi kultūrinė raida regionuose, tarptautiniai muzikos atlikimo meno konkursai, nacionaliniai paviljonai Venecijos šiuolaikinio meno ir architektūros bienalėse, strateginis meno kūrėjų organizacijų finansavimas, strateginis kultūros organizacijų finansavimas, strateginis tarptautinių renginių finansavimas, strateginis mėgėjų meno renginių finansavimas.
Šioms programoms kasmet vidutiniškai paskirstoma apie 7,7 mln. eurų, arba 43 proc. Kultūros rėmimo fondo lėšų.
Lietuvos kultūros tarybai nuo pirmadienio vadovauja muzikologė Asta Pakarklytė. Tarybą sudaro tautinių bendrijų atstovas Dainius Babilas, aktorė Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, muzikologė Jūratė Katinaitė, istorikas Rimvydas Laužikas, skulptorius ir kino kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, architektas Rolandas Palekas, literatūrologas Dainius Vaitiekūnas, kultūros vadybininkė Rita Valiukonytė, etnologė Aušra Žičkienė.
