Brazilijos grafikas sujungė Turino drobulės duomenis su dirbtiniu intelektu, o jo darbas lėmė nuostabią Jėzaus Motinos Marijos išvaizdos rekonstrukciją.
Rio de Žaneire gimęs Átila Soares da Costa Filho (Atila Šoaresas da Kosta Filjas) baigė pramoninės grafikos studijas. Jis specializuojasi istorijos, filosofijos, viduramžių Bažnyčios, meno, antropologijos ir sociologijos srityse.
Remdamasis viena iš naujausių Kristaus veido rekonstrukcijų, kurią sukūrė 3D grafikos ir animacijos ekspertas Ray Dowing (Rėjus Dauingas), kuris savo ruožtu rėmėsi Turino drobule, Soaresas dar 2021 m. nupiešė apytikslį, tačiau labai patikimą Marijos portretą.
Kodėl pagrindas turėtų būti tik Kristaus veidas?
Átila į šį klausimą atsako labai paprastai. Jis laiko išeities tašku Šventojo Rašto teiginius. Kristus, kaip Dievas, tampa žmogumi per hipostatinę vienybę, tai yra, dieviškosios ir žmogiškosios prigimties sąjungą ir su išskirtiniu „biologiniu“ Marijos dalyvavimu. Bibliniai šaltiniai vienareikšmiškai pabrėžia, kad Šv. Juozapas buvo Jėzaus įtėvis, todėl jo biologinis dalyvavimas neįvyko.
Atsižvelgdamas į katalikų tikėjimą, Átila teigia, kad visiškai nekalto prasidėjimo procese Jėzus gavo 50% genetinės medžiagos iš Marijos, o kitus 50% – iš Šventosios Dvasios.
Todėl vienintelis žmogaus genetinis indėlis ateina iš Marijos ir jos karališkosios linijos, kaip Dovydo palikuonės.
Visa ši – remiantis doktrininėmis prielaidomis – analizė leidžia daryti paprastą išvadą: Kristus yra panašus į Marija. Tuo tarpu Turino drobulėje atsispindi jos Sūnaus atvaizdas, artimiausias mūsų turimai tikrovei, todėl iš jos perskaityti bruožai turėtų būti perkelti į moterišką lytį.
Kitas žingsnis buvo pasitelkti nepaprastas šiuolaikines technologijas, tokias kaip skaitmeninė animacija, įkvėpti Marijos veidui gyvybės.
Dabar, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pirmojo eksperimento rezultatų paskelbimo, pagrindiniai jo metu gauti Marijos, kaip paauglės ir kaip suaugusios moters, vaizdai buvo sukurti iš naujo ir tapo dar tikroviškesni bei detalesni.
“2021 m., dar dirbdamas su [pirmaisiais vaizdais], jau galvojau apie eksperimento perkėlimą į hiperrealistinį lygį. Tam turėjau įvairių techninių priemonių. Tuo metu nusprendęs kurti veidus meniškai realistiniu stiliumi, jau žinojau, kad kitas žingsnis bus šis”, – aiškina Átila Soaresas.
Mokslininko darbas davė tokius rezultatus, kurie tapo plačiai žinomi, kai jis 2021 m. paskelbė pirmuosius vaizdus, o 2024 m. – naujas versijas.
