Naujas JAV tyrimas rodo, kad didžioji dauguma šalies valstybinių mokyklų praneša apie padidėjusį neigiamą mokinių elgesį. Daugelis šių mokyklų mokinių pamokų praleidinėjimo ir kitų rimtų elgesio problemų augimą sieja su COVID-19 pandemija bei nuotoliniu mokymusi.
JAV Švietimo departamento Edukologijos mokslų instituto Nacionalinis švietimo statistikos centras šią savaitę paskelbė gautas tyrimo išvadas.
Duomenys buvo surinkti iš 846 tyrime dalyvaujančių šalies mokyklų. Tyrimas vyko nuo gegužės 10 iki gegužės 24 d.
JAV tyrimas parodė, kad 87 proc. valstybinių mokyklų teigia, kad COVID-19 pandemija 2021-2022 mokslo metais neigiamai paveikė mokinių socialinį ir emocinį vystymąsi, o 83 proc. valstybinių mokyklų sutinka, kad buvo neigiamai paveiktas mokinių elgesio vystymasis.
Daugiau nei pusė (56 proc.) mokyklų teigia, kad padaugėjo mokinių netinkamo elgesio atvejų klasėje, o 49 proc. mokyklų pranešė, kad padaugėjo nedrausmingų mokinių ir už klasės ribų.
Be to, 48 proc. mokyklų nurodo, kad padaugėjo nepagarbos mokytojams ir darbuotojams atvejų, o 42 proc. mokyklų – kad klasėse dažniau naudojami jose draudžiami elektroniniai prietaisai. Apklausos respondentai šį netinkamo elgesio augimą aiškino išliekančiais COVID-19 pandemijos padariniais.
Kita problema, kurią mokyklos laiko pandemijos padariniais, yra padidėjęs mokinių pamokų nelankymas. Neatrodo, kad pamokų praleidimo atvejų padaugėjo tik mažas pajamas gaunančiose ar miesto mokyklose (padaugėjo 75 proc.). Mokyklose, kuriose mokinių skurdo lygis mažesnis, bei kaimo mokyklose, pamokų nelankymo atvejų padaugėjo atitinkamai 73 proc. ir 71 proc.
„Kai matome, kad 72 proc. mūsų valstybinių mokyklų praneša apie padidėjusį mokinių nuolatinių pamokų praleidinėjimo atvejų skaičių, švietimo vadovai turi nedelsiant imtis veiksmų, taikydami išbandytus ir veiksmingus metodus, – pareiškime sakė statistikos centro atsovė Peggy G. Carr. – Mūsų centro pareiga yra dalintis duomenimis, parodančiais padėties rimtumą.”
Kevinas Welneris (Kevinas Velneris), Nacionalinio švietimo politikos centro (National Education Policy Center), įsikūrusio Kolorado universiteto Boulderio pedagogikos mokykloje, direktorius, penktadienį pareiškime žurnalistams pareiškė, kad apklausa „turėtų būti tik dar vienas įspėjimas”.
„Turime investuoti į savo mokyklas ir vaikus. Jiems mūsų reikia, – tęsė jis. – Apklausa rodo nepaprastai nuoseklų vaizdą, kuris prasideda nuo padidėjusio mokinių ir mokytojų pamokų praleidinėjimo, po to susiduriama su stebėtinais sunkumais ieškant kvalifikuotų pavaduojančių mokytojų. Tuomet mokiniai patiria socialinių ir emocinių sunkumų, padaugėja elgesio problemų ir galiausiai mokyklų vadovai prašo pagalbos, pavyzdžiui, paramos mokinių socialiniam ir emociniam vystymuisi, mokinių ir darbuotojų psichikos sveikatai, taip pat pagalbos samdant daugiau mokytojų ir darbuotojų.”
„Vaikams reikia bendrauti su mokytojais, bendraamžiais ir draugais, o dėl be reikalo ilgai užsitęsusių mokyklų uždarymų jiems buvo atimta galimybė tai daryti, – žurnalistams teigė Lindsey M. Burke (Lindsi M. Burkė), konservatyvaus Švietimo politikos centro direktorė. – Tikėtina, kad pamatysime neigiamas šios klaidingos politikos pasekmes, paveiksiančias visą mokinių kartą.”
Remiantis balandžio mėn. atlikto JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro tyrimo duomenimis, daugiau nei keturi iš dešimties paauglių per pandeminį mokyklų uždarymą jautėsi „liūdnai ar be vilties”, o vienas iš penkių svarstė galimybę atimti sau gyvybę.
Tyrime pažymėta, kad virtualus mokymasis buvo prastas asmeninio socialinio bendravimo pakaitalas, ir pridurta, kad apskritai daugiau kaip 37 proc. mokinių patyrė psichikos sveikatos sutrikimų.
Apie 52 proc. mokinių, kurie nustojo bendrauti su draugais uždarius mokyklą, nuolat jautė liūdesį ar beviltiškumą, palyginti su 35,4 proc. mokinių, kurie, nepaisant mokyklos uždarymo, ir toliau jautėsi artimi su savo mokyklos draugais.