Berlyno Šv. Kamilio Leliečio bažnyčios profanacija (oficialus paskelbimas, kad šventovė nebeskirta liturginiam naudojimui) ir kamiliečių ordino planuojamas pastato pardavimas sukėlė didelį nepasitenkinimą vietos bendruomenėje. Kol Berlyno arkivyskupija teigia, kad pastoracinė veikla bus užtikrinta kitose parapijos bažnyčiose, pasauliečių iniciatyva ir Katalikų verslininkų sąjunga (BKU) kritikuoja skaidrumo stoką bei strategiškai svarbios vietos praradimą.
Gruodžio 26 dieną, šv. Stepono šventėje, Berlyno Šarlotenburge esančią Šv. Kamilio bažnyčią dekretu profanavo Berlyno arkivyskupas Heineris Kochas (Haineris Kochas).
Pastato savininkė yra Vokietijos Ligonių tarnų draugijos (kamiliečių) provincija. Ordinas, kurio narių skaičius smarkiai mažėja, siekia parduoti teritoriją priešais Šarlotenburgo rūmus.
Pasak Berlyno arkivyskupijos, sprendimą nulėmė ordino pageidavimas nutraukti galiojančią paveldimosios žemės nuomos (vok. Erbpacht) sutartį. Arkivyskupija šiam prašymui pritarė.
Nekilnojamojo turto pardavimas patikėtas Kelno bendrovei „ProSecur“, kuri, kaip anksčiau pranešė CNA Deutsch, jau praėjusių metų birželį vedė pažengusias derybas su galimu pirkėju.
Atsakydama į CNA Deutsch užklausą, arkivyskupija pabrėžė, kad bažnyčios uždarymas yra „skaudus“. Tačiau pažymėta, jog parapijoje „Martyrer von Berlin“ („Berlyno kankiniai“) veikia trys pamaldų vietos: Nacionalsocializmo aukų atminimo bažnyčia Maria Regina Martyrum, Švč. Jėzaus Širdies (Herz Jesu) parapijos bažnyčia ir Šv. Tomo Akviniečio bažnyčia. Be to, veikia ir kitos bažnytinio gyvenimo vietos – mokyklos, „Caritas“ įstaigos ir kt.
„Todėl parapija, nepaisant uždarymo, yra pakankamai gerai aprūpinta, kad ir ateityje būtų užtikrintas gyvas bendruomenės gyvenimas“, – teigė arkivyskupijos atstovas spaudai Stefanas Forneris (Štefanas Ferneris).
bendruomenės nariai ir iniciatyva „Pro St. Kamillus“ kaltina atsakingus asmenis skaidrumo stoka.
Vis dėlto bendruomenės nariai ir iniciatyva „Pro St. Kamillus“ kaltina atsakingus asmenis skaidrumo stoka. Vienas iniciatyvos steigėjų Janas-Philippas Gortzas (Janas Filipas Gercas) ypač kritikavo tai, kad profanacija įvyko antrąją Kalėdų dieną, pavadindamas šį laiką „nepaaiškinamu“.
Anot jo, centrinių bažnytinių vietų atsisakymas yra tarsi „žmonių ir Kristaus išdavystė“. Gortzas pabrėžė, kad Bažnyčia turėtų išsaugoti fizines erdves strategiškai svarbiose vietose, o ne remtis pasenusiais prognozių modeliais. Iniciatyva pateikė projektą „Eucharistinis Ericho Klausenerio centras“, kuriuo siekiama išsaugoti sakralinę erdvę ir ją derinti su socialine bei ekonomine veikla.
Kitas iniciatyvos narys Michaelis Schiesslas (Michaelis Šyslas) teigė, kad pasauliečiai nori prisidėti išsaugant prasmingas vietas, o dabartinis skubėjimas pardavimo procese esą nėra konstruktyvus.
Iniciatyvą palaiko ir Katalikų verslininkų sąjunga (BKU). Berlyno–Brandenburgo vyskupijos grupės pirmininkas Richardas Schutze (Richardas Šiucė) kritikavo taupymo logiką: „Matu turėtų būti Evangelija – ne ekonominiai tikslai, ne Bažnyčios mokesčio prognozės ir vėlesnės taupymo programos.“ Jis taip pat priminė bažnytinio turto socialinę atsakomybę ir apgailestavo, kad nekilnojamojo turto srityje kompetentingi katalikų verslininkai nebuvo laiku įtraukti į sprendimų priėmimą.
Nors bažnyčia jau profanuota, pasak iniciatyvos, pardavimo procesas dar nėra užbaigtas. Pastatų komplekse dirbantys Lenkijos kamiliečiai kol kas gali toliau ten gyventi. Tuo tarpu peticiją už Šv. Kamilo Leliečio bažnyčios išsaugojimą jau pasirašė daugiau kaip 500 žmonių. CNA Deutsch užklausa Vokietijos Ligonių tarnų draugijos provincijai kol kas liko be atsakymo.
