Pasaulio Bažnyčių Taryba išreiškė didelį susirūpinimą po to, kai Jungtinių Tautų komisija padarė išvadą, jog Rusijos valdžios institucijų veiksmai deportuojant ir prievarta perkeliant Ukrainos vaikus laikytini nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais. Reaguodamas į išvadas, organizacijos generalinis sekretorius kunigas profesorius dr. Jerry Pillay (Džeris Pilajus) kalbėjo, kad nepriklausomos tarptautinės tyrimo komisijos dėl Ukrainos ataskaita verčia susimąstyti visą tarptautinę bendruomenę.
Pasak jo, vaikų išvežimas iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų ir jų nuolatinis apgyvendinimas Rusijoje yra didžiulis moralinis nusikaltimas. „Šie veiksmai yra šokiruojantis kiekvieno vaikui Dievo suteikto orumo ir šeimos ryšių šventumo pažeidimas“, – teigė J. Pillay. „Sąmoningas vaikų išvežimas ir perkėlimas politiniais ar ideologiniais tikslais prieštarauja tarptautinei teisei, moralei ir krikščioniškoms vertybėms, kurios ragina saugoti pačius mažiausius ir pažeidžiamiausius. Tokie veiksmai atima iš vaikų jų šeimas, kalbą, kultūrą ir tėvynę, sukeldami didelę psichologinę ir dvasinę žalą“, – pridūrė jis.
Komisijos ataskaitoje pagrindine išvada įvardijama Ukrainos vaikų deportacija ir priverstinis perkėlimas į Rusijos Federaciją bei jos okupuotas teritorijas. Nurodoma, kad surinkta svarių įrodymų apie 1 205 vaikų išvežimą iš penkių Ukrainos sričių. Remiantis šiais duomenimis, konstatuojama, kad tokie veiksmai laikytini nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais.
Nurodoma, kad surinkta svarių įrodymų apie 1 205 vaikų išvežimą iš penkių Ukrainos sričių.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusijos valdžios institucijos vykdė priverstinį vaikų dingimą, kuris kvalifikuojamas kaip nusikaltimas žmoniškumui, taip pat nepateisinamai vilkino jų grąžinimą, o tai laikoma karo nusikaltimu.
Komisijos duomenimis, Rusijos institucijos sistemingai slėpė informaciją apie vaikų buvimo vietą nuo tėvų ir teisėtų globėjų, tuo pat metu laikydamos juos prievartos sąlygomis, trukdančiomis jų sugrįžimui. Užuot kūrusios procesą, leidžiantį vaikams grįžti pas šeimas, valdžios institucijos siekė ilgalaikio jų apgyvendinimo šeimose arba institucijose Rusijos Federacijoje. Ataskaitoje pažymima, kad 2022 metais Rusijos valdžia įvaikinimą laikė prioritetiniu sprendimu.
Pasekmės skaudžios – komisijos nagrinėtais atvejais 80 proc. vaikų nebuvo grąžinti. Daugeliu atvejų tėvai ir globėjai vis dar nežino, kur yra jų vaikai, o tie, kuriems pavyko pasiekti jų sugrąžinimą, susidūrė su vilkinimu, biurokratinėmis kliūtimis ir pavojais. Dėl to daugelis šeimų net ir po kelerių metų vis dar ieško savo vaikų. Vienas į Ukrainą sugrįžęs vaikas tyrėjams sakė: „Buvau liūdnas, bijojau. Nerimavau, kad turėsiu gyventi Rusijos Federacijoje.“
tyrimas buvo grindžiamas nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo ir vientisumo principais, taip pat į aukas orientuotu požiūriu.
Ataskaita yra platesnio tyrimo dalis, nagrinėjančio pažeidimus nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Joje pažymima, kad tyrimas buvo grindžiamas nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo ir vientisumo principais, taip pat į aukas orientuotu požiūriu. Tyrimo metu apklausti 2 433 asmenys, surengti 27 vizitai į Ukrainą. Komisija pažymėjo, kad Ukraina bendradarbiavo su tyrimu, tuo tarpu Rusija jo nepripažino ir atmetė 39 rašytinius prašymus susitikti, pateikti informaciją ir suteikti prieigą.
Be išvadų dėl vaikų, ataskaitoje dokumentuojamas platus pažeidimų spektras. Tarp jų – teismo procesai Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose, kurie, komisijos teigimu, atimdavo iš civilių ir karo belaisvių teisę į pagrindines teisingo teismo garantijas. Nustatyta, kad kaltinimai buvo grindžiami suklastota medžiaga arba išgauti kankinimais ar netinkamu elgesiu, o teismai nepaisė nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą ir kitų esminių garantijų. Komisija pabrėžė, kad tokie procesai laikytini rimtais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais ir todėl yra karo nusikaltimai.
Taip pat pranešta apie tęstinį seksualinį smurtą keliose okupuotose ar ginčijamose teritorijose, kurio aukos – tiek vaikai, tiek suaugusieji, patyrę sunkią fizinę ir psichologinę traumą.
Taip pat pranešta apie tęstinį seksualinį smurtą keliose okupuotose ar ginčijamose teritorijose, kurio aukos – tiek vaikai, tiek suaugusieji, patyrę sunkią fizinę ir psichologinę traumą. Kitoje tyrimo dalyje nagrinėtas užsienio piliečių verbavimas į Rusijos ginkluotąsias pajėgas iš 17 valstybių. Komisijos teigimu, daugelis jų buvo suklaidinti pažadais apie civilinį darbą ar finansines galimybes, tačiau vėliau buvo priversti pasirašyti rusų kalba sudarytas sutartis, kurių nesuprato, ir išsiųsti į pavojingas fronto linijas.
Ataskaita taip pat remiasi 85 iš Rusijos kariuomenės dezertyravusių karių liudijimais. Jie pasakojo apie mušimus, šaudymus, imitacines egzekucijas, laikymą duobėse ar narvuose ir kitas smurtines bausmes, taikytas pavaldiniams. Komisijos teigimu, šie liudijimai rodo „visišką nepagarbą žmogaus gyvybei ir orumui“ ir leidžia daryti išvadą, kad smurtas Rusijos kariuomenės viduje yra plataus masto ir sisteminis.
Nors dauguma griežčiausių išvadų susijusios su Rusija, komisija išreiškė susirūpinimą ir dėl Ukrainos. Ji pažymėjo, kad Ukrainos įstatyme numatyta „bendradarbiavimo veiklos“ nusikalstama veika apibrėžta pernelyg plačiai, todėl kyla teisinio neapibrėžtumo rizika ir gali būti baudžiami asmenys, vykdę būtiną civilinę veiklą okupuotose teritorijose. Taip pat užfiksuoti galimi pažeidimai, susiję su mobilizacija į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, įskaitant neteisėtą sulaikymą, ribotą prieigą prie advokatų, skubotas medicinines apžiūras ir smurtą prieš asmenis, atsisakančius tarnybos dėl įsitikinimų.
Apibendrindama komisija teigė esanti labai susirūpinusi plačiu ištirtų nusikaltimų ir pažeidimų spektru bei jų poveikiu aukoms ir jų šeimoms. Ji įspėjo, kad nusikaltimai prieš vaikus turės negrįžtamų pasekmių jų gyvenimui ir ateičiai. Komisija taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti į aukas orientuotą atsaką, pažymėdama, kad nukentėjusiesiems skubiai reikia psichologinės pagalbos, būsto, reintegracijos priemonių ir medicininio gydymo.
„Tiek teisinė, tiek neteisinė atsakomybė yra būtina siekiant suteikti taip reikalingą pagalbą“, – teigiama ataskaitoje. Komisija pažymėjo, kad išlieka galioti ankstesnių ataskaitų rekomendacijos. Raginama Rusiją nutraukti karo belaisvių baudžiamąjį persekiojimą už teisėtus kovos veiksmus, kankinimus, užtikrinti teisingo teismo teises, užkirsti kelią seksualiniam smurtui, nutraukti apgaulingą užsieniečių verbavimą ir sustabdyti smurtą kariuomenės viduje. Ukraina raginama susiaurinti „bendradarbiavimo veiklos“ įstatymą, gerinti mobilizacijos procedūras ir užtikrinti teisinę apsaugą sulaikytiesiems bei tarnybos atsisakantiems asmenims. Tarptautinė bendruomenė raginama stiprinti stebėseną, plėsti humanitarinę pagalbą nukentėjusioms šeimoms ir remti į nukentėjusiuosius orientuotas programas.
J. Pillay pabrėžė, kad Pasaulio Bažnyčių Taryba reiškia „gilų solidarumą“ nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms ir ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti „skaidrumą ir atskaitomybę, pirmiausia atsižvelgiant į kiekvieno vaiko interesus“.
