Seimui antradienį priėmus įstatymą dėl laikino bankų solidarumo įnašo, Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti įstatymą.
Asociacija teisės aktą vadina prieštaraujančiu Konstitucijai.
„LBA viliasi, kad šitaip valstybės vadovas užkirs kelią atsirasti Konstitucijai prieštaraujančiam teisės aktui ir jo nulemtoms neigiamoms pasekmėms“, – teigiama antradienį išplatintame pranešime.
Asociacijos vertinimu, įstatymo įsigaliojimas iš karto nesuderinamas „su tokiems teisės aktams taikomu reikalavimu ir su konstituciniu teisinės valstybės principu“.
LBA taip pat primena, jog Lietuvoje veikiantys bankai nuo 2020 metų moka į valstybės biudžetą trečdaliu didesnį – 20 proc. pelno mokestį vietoj įprastinių 15 proc.
LBA vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija tarp bankų, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą. Be to, pasak jos, mokestis pažeidžia Konstituciją, nes verslui nesuteikiama pakankamai laiko pasiruošti mokesčiui.
LBA vadovė Eivilė Čipkutė ne kartą teigė, kad įvedus mokestį bus iškraipyta konkurencija tarp bankų, nes „Revolut“ jo nemokės ir gaus neteisėtą valstybės pagalbą
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė anksčiau teigė, jog laikinas bankų solidarumo įnašas neturėtų pabloginti šalies investicinės aplinkos ar sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams, o karinės infrastruktūros objektų finansavimas jo lėšomis yra pateisinamas.
Mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas numato, kad šį mokestį dvejus metus turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarytų 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
